«27/3000+»Piety of the Ten Commandments. Prieš 3000 metų, Caitlyn nepritapo prie demonų, mat įgūdžių stoka neleido jėgomis susilyginti su gentainiais. Nei vienas demonas nežiūrėjo į ją, kaip į grėsmę ir tai moterį vedė iš kantrybės. Nenorėdama būti silpna, pagalbos kreipėsi į pavojingiausia klano narį - Jax. Vyras apsiėmė Caitlyn treniruotėmis ir nepraėjus net porai metų, pasišventimas rasės linčiuotojui išėjo į naudą. Demonė sutvirtėjo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, ko pasėkoje, Šventojo karo metu nužudė dvi Aukščiausiosios Dievybės dukras, taip išlygindama jėgas tarp demonų ir deivių klanų. Už šį žygdarbį Demonų Karalius ją apdovanojo unikaliu gebėjimu. Tačiau net ir tokia gyvatė kaip Caitlyn, laikui bėgant atrado savo silpnybę. Galingą raganių - Michael, kuris savo paties klano buvo ne ką mažiau nesuprastas, nei Alvarez. Moters kūne nugulusį žmogiškumą sutraiškė pačios pasirinktas mokytojas Jax, kuris kategoriškai prieštaravo santykiavimams su kitų rasių atstovais. Po mylimojo mirties, Caitlyn visapusiškai pasikeitė. Tris tūkstančius metų, požemių karalystėje rezgė planą, kurio dėka galėtų atimti rasės lyderystę iš Bjørn ir atkeršyti Jax už jo akibrokštą, kurio dėka užgeso paskutinis žmogiškumo lašas jos kūne. Tad vos ištrūkusi į laisvę, metė iššūkį buvusiam lyderiui ir po ilgos kovos, užsitarnavo ilgai trokšta titulą, kuomet nenorėdamas mirti, Bjørn savo noru atidavė lyderystę į Caitlyn rankas.
Caitlyn Lillith Alvarez
«29/3000+»Faith of the Ten Commandments. Buvęs demonų rasės lyderis, Demonų Karaliaus sūnus. Buvimas Demonų Karaliaus sūnumi nepalengvino Bjørn gyvenimo, o kaip tik jį apsunkino. Iš jo buvo tikimasi puikių kovos metodikų, šalto proto ir užtikrintų sprendimų, kurie demonų rasei atneštų pergalę Šventojo Karo metu. Demonų Karalius sūnų apdovanojo vienu iš savo gebėjimų, tikėdamasis, jog tai Bjørn pavers tokiu sūnumi, apie kokį jis visada svajojo. Ilgą laiką, Bjørn žaidė pagal Demonų Karaliaus dūdelę ir klusniai skynė pergales. Sėkmingai vertė nekaltus žmones demonais-kariais, medžiojo svetimų rasių atstovus, treniravosi su Hwango demonų armija bei žudė visus, kas pasimaišė jo kelyje. Tačiau Bjørn gyvenime atsirado hibridė Minerva, kurią nenorėdamas pamilo ir norėjo labiau už viską apsaugoti. Už žmogiškus jausmus hibridei, skaudžiai nudegė. Duncanas, sužinojęs apie tuometinio lyderio romaną, pasirūpino Minervos mirtimi, kaltę suversdamas ne kartą silpnumą rodžiusiai Agatai. Už tai, Bjørn Agatą apsuko aplink pirštą ir privertė aklai jį įsimylėti, jog įgavęs merginos pasitikėjimą, galėtų sudaužyti jos širdį į šipulius. Deja, Bjørn planas nuėjo šuniui ant uodegos, kuomet Agata jį užtiko su paviene gentaine, todėl tyliai sau pažadėjo, jog kada nors ras būda, kurio dėka atkeršys Agatai už Minervos mirtį. Šventojo Karo pabaigoje, kartu su kitais demonais buvo tris tūkstančius metų uždarytas požemių karalystėje, o sveiką protą palaikė tik prisiminimai apie Minervą. Įkalintas, kategoriškai vengė treniruočių ir lyderystės, todėl ištrūkęs į laisvę, pralaimėjo Caitlyn mestą iššūkį dėl titulo. Norėdamas išlikti gyvas, savo noru lyderystę atidavė į Caitlyn rankas bei su moterimi susikeitė unikaliais gebėjimais. Vietoje ištikimybės demonų klanui ir jų papročiams, Bjørn nusprendžia pasukti kitu keliu ir užsiimti kerštu Agatai, kad ir kokia to būtų kaina.
Bjørn Andreas Griswold
«30/3000+»Purity of the Ten Commandments. Thea - elitinė Demonų klano narė. Demonė buvo pirmoji, kurią Demonų Karalius pasirinko ir su kuria pasidalino unikaliu gebėjimu. Moters gebėjimas kiekvienam priešui išvystydavo lėtinę ligą, jei tik šis drįsdavo pražudyti nors vieną iš jos gentainių. Šis gebėjimas Oatrun buvo ypač pravartus Šventojo Karo metu, mat kartu su Hwango demonų armija išnaikino kadaise gyvenusius vampyrus bei fėjas. Atlikusi Demonų Karaliaus prašymą ir sunaikinusi dviejų rasių atstovus, su jo palaiminimu dingo iš kovos lauko, leisdama sau likusią karo dalį stebėti iš šono. Po kelių mėnesių, paliko gentainius užnugaryje bei išvyko pažinti tuometinio pasaulio, kuriame susirado ne tik draugų, bet ir daug žadančių sąjungų. Šventojo Karo pabaigoje, kuomet iš artimo šaltinio sužinojo apie artėjantį demonų ištrėmimą į požemių karalystę, nieko nelaukdama pabėgo į tolimiausią žmonių klanui priklausantį žemyną. Atvykusi į ,,naujus namus", prižadėjo ištikimybę raganų klano atstovui Maverick bei mainais paprašė paslėpti jos buvimo vietą. Būtent taip Thea sėkmingai išvengė ištrėmimo relikvijos ir gavo šansą tris tūkstančius metų praleisti tarp žmonių, retsykiais išpildant vieną ar kitą Mavericko prašymą. Thea net nenutuokia, jog visi uždaryti demonai prieš daugiau nei dešimt metų ištrūko į laisvę, o pati per tiek metų spėjo pamiršti, ką reiškia savęs saugojimas ne tik nuo priešų, bet ir nuo jos mirties trokštančių gentainių.
Thea Brooklyn Oatrun
«25/5»Patience of the Ten Commandments. Yin šeimai priklausančios, nekilnojamo turto įmonės savininkas, paveldėjęs verslą iš tėvo. Nuo pat mažų dienų įskiepytas disciplinos, vertėsi per galvą bandydamas būti geriausiu visur. Pradedant mokykla, tarptautiniais konkursais ir baigiant universitetu, kurį Mingyu pajėgė įveikti be menkiausių trikdžių. Vos sulaukęs bakalauro į rankas, iš tėvo perėmė valdžią, imdamas vadovauti itin garsiai įmonei. Kadangi nuo mažens buvo imlus, perlaužti kiekvieną verslo smulkmeną nebuvo sunku ir vos po metų sugebėjo viskam vadovauti be jokios pagalbos. Prieš penkis metus atsidūręs Sietle vykusiame labdaros renginyje, susipažino su Caitlyn, kuri parodė itin didelį susidomėjimą ne tik jo verslu, bet ir gyvenimo detalėmis. Neturėdamas net menkiausios idėjos, buvo paveiktas įtaigos ir prieš savo valią nutemptas į viešbučio kambarį, kur demonė visapusiškai apvertė Mingyu gyvenimą aukštyn kojomis. Nors vakaro detales prisimena blankiai, niekada nepamirš to momento, kuomet Caitlyn sutraiškė jo širdį, paversdama jį demonu. Pabudęs su dideliu alkiu, nuo pirmų dienų prisitrynė prie demonės, imdamas mokytis visų rasės aktualiųjų iš jos. Net ir pavirtęs, tebesivadovavo jos įtaiga ir priverstinai geba slopinti alkį viešose vietose, nesukeldamas įtarimo aplinkiniams. Nors ilgus metus buvo moters pakalikas, po kelių medžioklių kartu pažino turimus gebėjimus ir išgelbėjęs demonę nuo vietinių hibridų išpuolio, užsitarnavo gerą vardą. Nors už kilnų gestą moteris pažadėjo nebenaudoti įtaigos ir neversti jo daryti kažko prieš savo valią, Mingyu pats paprašė pastoviai priminti, kad žudyti ir kitais žmonėmis maitintis viešumoje jis negali. Nors Yin vis dar yra jaunas demonas, prisitaikyti prie pokyčių ir naujos pasaulėžiūros nebuvo sunku, ypač kuomet demoniškos savybės itin palengvino darbą, iškeliant Yin verslą į dar didesnes aukštumas.
Mingyu Yin
«25/3000+» Akali brolis. Visada buvo gan išdykęs vaikas ir mėgdavo krėsti pokštus suaugusiems taip stengdamasis nusipelnyti dėmesio, nors jo kaip sakoma būdamas jauniausias turėjo per akis. Dažnai stengdamasis pabėgti nuo kaimo darbo tiesiog kur nors slėpdavosi ir tiek. Žinoma, didesnę laiko dalį sesuo leisdavo jam mėgautis gyvenimo teikiamais privalumais ir jį išsivesdama kartu į kaimą taip rodydavo, kad pasaulis nėra vien jų sodybos plotas, kadangi tėvai beveik niekada nenorėdavo jų išleisti niekur. Visada jausdavosi blogai kai ji prisiimdavo kaltę už tai ką jis padarydavo, tačiau stengdamasis atsilyginti buvo lojalus ir visada paprašytas kažko neatsakydavo. Vieną kartą bandant pabėgti nuo eilinio darbo, kuris jo nuomone pasirodė niekam tikęs ir užkrautas tik dėl to, kad jis nesėdėtų nieko neveikdamas vaikinas pabėgo ne tik iš kaimo teritorijos, tačiau pats nežinodamas kur užsisvajojęs atsidūrę. Jam pasiklydus prie jo prisistatė kažkoks žmogus, kuris jį ilgą laiką sekė taip įvarydamas šiam paranoją ir kai jis sukosi paklausti kas jam darosi buvo tiesiog parverstas ir pakeistas vampyru. Pabudęs kažkokioje nežinomoje vietovėje jis pajuto siaubingą alkį, tarsi būtų mielai išpjovęs visą kaimą. Pirma mintis buvo apie seserį, kad jam reikėjo ją pamatyti. Tačiau nenorėjo nieko jai padaryti, kadangi pirmas pasitaikęs žmogus tapo jo maistu. Taip skersdamas viską ką mato praleido kelias savaites ir netyčia pasiekė savo gimtąjį kaimą, tačiau nei kiek nesitikėjo, kad vieną kartą pasigavus žmogelį priešais jį pasirodys sesuo. Žvėries smegenys ir išsijungęs protas pasigriebė merginą iki kol iš Akali beveik nieko neliko. Sugrįžus sąmonei suprato ką padarė ir žinodamas, kad be jos gyventi nemokės pavertė vyresnėlę tokiu pačiu sutvėrimu, suprasdamas, kad begalinės kančios bus jų dabartinio gyvenimo variklis. Prasidėjus Šventajam karui kaip galima kovėsi už savo egzistenciją nenorėdamas leisti nei seseriai, nei sau numirti iki kol nebuvo ištremtas ir pasmerktas tris tūkstančius trukusioms kančioms sakydamas, kad jei kada nors sužinos kas pasmerkė juos tikrai atkeršys tam, net nežinodamas, kad tam pasirašė jo paties sesuo. Ištrūkus į laisvę ir stengėsi adaptuotis prie naujo gyvenimo gyvendamas su seserimi, kadangi ji visada buvo ta, kuria jis labiausiai pasitikėjo, todėl žinojo, kad būdamas su ja palengvins sau gyvenimą ir taip nepražus. Deja, likimas vampyrui nebuvo toks dosnus ir atsidūręs Caitlyn akiratyje, liko paverstas demonu.
Hwajin Deveroux
«20/3000+»Love of the Ten Commandments. Gyeon žmona. Agata visada mokėjo ramiai žiūrėti net ir į pačias pavojingiausias situacijas. Mergina niekada nepanikuodavo ir apgalvodavo kiekvieną savo žingsnį. Dupont puiki strategė, todėl jos apskaičiavimų dėka, Hwang siunčiamos demonų armijos visada grįždavo su pozityviu rezultatu. Už šaltakraujiškumą ir gebėjimą rasei atnešti motyvacijos kovose, Agatą Demonų karalius apdovanojo unikaliu gebėjimu. Tačiau niekada nemėgo šios dovanos, nes mūšio lauke visados norėjo jaustis lygiavertė. Rasių kovos jai buvo it savotiškas arkliukas, kuomet užbaigusi strategiją galėdavo smogti pirma. Tačiau po gebėjimo, neretai merginos priešininkas susmukdavo ant žemės, nes dėka neapykantos - nebegalėdavo naudoti savo galių. Neretai, vykdydama Demonų Karaliaus užduotis viena - palikdavo vieną, kitą asmenį gyvą. Nors iš šono atrodė šaltakraujė, tačiau Agata turėjo sąžinę net jeigu ir pati to sau garsiai niekada nepripažino. Dar prieš šventajį karą atrado artimą ryšį su Bjørn, ne ilgai trukus pajautė šiltus jausmus demonui, kuris visą laiką kūrė planą kaip apsukti Agatha aplink pirštą ir jai atkeršyti už Minervos mirtį su kuria Dupont neturėjo nieko bendro. Tačiau demono planai žlugo Agathai aptikus jį su gentaine demone. Šventojo karo metu buvo išsiųsta išžudyti fėjų klano. Šios misijos metu Dupont gyvenimas ir apsivertė aukštyn kojomis. Išžudžiusi beveik visą nekaltų fėjų klaną vėliau kartu su kitais demonais uždaryta požemių karalystėje turėjo progą apmąstyti tai kas įvyko prie demonų įkalinimą. Būtent tuo metu ir atrado savyje pyktį dėl visko ką iki šiol darė su Hwang palielipu. Visus tris tūkstančius metų jautėsi kankinama tos nakties kuomet išžudė beveik visą fėjų klaną. Ištrukusi į laisvę ir jausdama nežmogišką alkį užpuolė jos kelyje pasitaikiusį Vincenzo, tačiau besimaitindama suprato, kad nėra tokia ir nebenori tokia būti, todėl vietoj to, kad nužudytu žmogų jį pavertė demonu bei vėliau ilgą laiką padėjo jam suprasti kas jis ir ką toliau turėtų daryti. Po ištrukimo iš kalėjimo labai nutolo nuo demonų, nenorėdama turėti nieko bendro su savo rase. Sugrįžusi į Sietlą po ilgo laiko leido dar kartą sau pamilti. Tik šį kartą pati to nežinodama įsižiūrėjo kitos rasės atstovą. Vengia kontakto su demonais nenorėdama aiškintis, kur visą laiką klaidžiojo ir vis dar nešiodamasi skaudulį širdyje dėl visko kas įvyko prieš karą planuoja pagaliau nugyventi pilnavertį gyvenimą, kurio niekada neturėjo ir giliai širdyje norėjo.
Agatha Dupont - Cho
«30/3000+»Selflessness of the Ten Commandments. Prieš tris tūkstančius metų, Jax buvo vienas pavojingiausių demonų, egzistavusių požeminėje karalystėje. Vyras buvo pačio Demonų Karaliaus paskirtas rasės linčiuotoju ir apdovanotas unikaliu gebėjimu. Jis - vienintelis demonas, kuris turėjo leidimą žudyti savo gentainius jeigu jie elgiasi neatitinkamai. Subrendus ir užsitarnavus gerą vardą, Jax buvo paskirtas požemių kalėjimo savininku. Į kalėjimą Quirinus uždarydavo prieš jų rasę stojusias, informacijos turinčias būtybes ir tuos demonus, kurie silpnai nusižengdavo ir nebuvo nusipelnę mirti. Jax žudydavo tik tuos demonus, kurie išduodavo klaną. Laikui bėgant, įvedė kalėjimo taisykles, kurių privalėjo laikytis kiekvienas. Jax yra skaudžiai pamokęs net ir elitines demones, tokias kaip Yenna ir Caitlyn. Sužinojęs apie jų santykiavimą su kitomis rasėmis, pasirūpino romanų nutraukimu. Ir jei Caitlyn pavyko praslysti dėl santykiavimo su raganiumi, Yenna panašaus gailesčio nesulaukė. Už susidėjimą su silpniausio klano atstovu, demonė buvo uždaryta trims tūkstančiams metų į kalėjimą. Šventajame kare, Jax kovojo prieš Deivių rasę. Karo įkarštyje, sudarė sandorį su Hwangu, bei tapo sąjungininkais, mainais besikeičiančiais informacija ir požemių karalystės privalumais. Šventojo Karo pabaigoje kartu su gentainiais buvo ištremtas trims tūkstančiams metų į požemių karalystę. Uždarytas, Quirinus ir toliau tęsė savo kalėjimo veiklą ir žudė tuos demonus, kurie praradę viltį mėgindavo rasti būdų, kaip ištrūkus į laisvę atsiriboti nuo klano. Po trijų tūkstančių metų ištrūkęs lauk - Jax privalėjo susidurti ne vien su pakitusiu žmonių pasauliu, bet ir su visomis būtybėmis, kurios ištrūko iš vyro kalėjimo, kuomet buvo panaikinta Amžinos Tamsos Karsto relikvija. Demonas tapo labiausiai ieškoma būtybė, už kurios galvą bet kas būtų pasiruošęs parduoti sielą.
Jax Quirinus
«18/3000+»Truth of the Ten Commandments. Yenna buvo viena iš nedaugelio demonų, kuri vadovavosi širdimi, o ne protu. Nors prie kitų demonų apsimesdavo, jog kitų rasių žudymai jai patinka, kaskart likdavusi viena paslapčia atgailaudavo dėl to, ką padarė. Yennos rankos buvo suteptos, o už nemažą kiekį nužudytų deivių ir angelų, ją Demonų Karalius apdovanojo unikaliu gebėjimu. Neretai Sae-byeok vykdavo į žmonių pasaulį, jog galėtų pažiūrėti kaip atrodo 'normalus' gyvenimas. Būtent ten, netikėtai sutiko Isaac, kurį be proto pamilo. Regis, jai pavyko gyventi du gyvenimus ir slėpti vieną nuo kito. Mylimajam papasakojo viską apie savo rasę ir pažadėjo, jog ras būdą kaip jiems užsibaigti kartu. Tačiau santykiai su Isaac'u ilgai netruko, nes ją pasekęs kolega Jax, išsiaiškino apie jos romaną. Tą vakarą Yenna prisimins dar ilgai. Jax nesiterliodamas rankų užklausė jaunuolio klausimo apie Yennos rasę, o šis pernelyg negalvodamas pamelavo Yennos akivaizdoje. Tą vakarą Isaac virto akmeniu ir merginos pasaulis buvo suskaldytas į šipulius. Grįžusi į požemių karalystę, buvo pačio Jax uždarytą į pragare esantį kalėjimą. Iš vienutės ištrūko tik po 3000 metų, kuomet buvo nutraukta amžinos tamsos relikvija ir visi demonai buvo išmesti lauk į žmonių pasaulį.
Yenna Sae-byeok
«28/3000+»Repose of the Ten Commandments. Duncan ilgus metus mėgino išsiveržti į rasės aukštumas, tačiau demono žygdarbiai vis buvo praleisti pro akis. Laurus už įvykdytas misijas susirinkdavo Bjørn, o Duncan tekdavo laikyti liežuvį už dantų. Nenorėdamas likti Demonų Karaliaus sūnaus šešėliu, slapčia ėmė sąmokslauti: pro akis praleisdavo gentainių klaidas, siejo nesantaika tarp elitinių rasės atstovų bei mėgino rasti būdą, kurio dėka galėtų išblaškyti Bjørn bei iš jo atimti lyderystę. Siekti šio tikslo buvo sunku, ypač kuomet jo įtartiną elgesį pastebėjo viena iš elitinių demonių - Caitlyn. Tą vakarą, užgimė paviršutinė draugystė, kurios tikslas - nuversti Bjørn ir vienam iš jų tapti gentainių lyderiu. Ėmęs veikti su Caitlyn pagalba, išsiaiškino apie Bjørn romaną su kitos rasės atstove Minevra bei sužaidė taip, jog lyderis apkaltintų Agatą už mylimosios mirtį. Skaudi netektis nulėmė lyderio slystelėjimą ir Duncan gavo ilgai trokštą norą - įsiveržti į aukštumas. Už atsidavimą rasei ir atneštas pergales Šventojo Karo metu, buvo pastebėtas Demonų Karaliaus ir apdovanotas unikaliu gebėjimu, kurio dėka iš priešų ribotam laikui galėjo atimti magija. Šventojo Karo pabaigoje, kartu su kitais gentainiais buvo uždarytas požemių karalystėje ir į laisvę ištrūko tik po 3000 metų. Vos ištrūkęs, susikovė su Caitlyn bei šiai laimėjus dvikovą, nuolankiai ją pripažino kaip demonę, vertą lyderės titulo. Nuo tos dienos, kantriai laukė kol valdžią perims ji ir vos tą padarius, apsigyveno kartu su ja po vienu stogu, norėdamas užkirsti kelią bet kam, kas kėsinsis į jos gyvybę. Po ilgo laiko, tai buvo pirmas kartas, kuomet Duncan visam laikui paleido troškimą vadovauti.
Duncan Anwir Carrero
«28/3000+»Reticence of the Ten Commandments. Ilgą laiką, Gustavas priklausė Hwango demonų armijai ir vykdė jo nurodymus. Šventojo Karo pradžioje, buvo pagrobtas arkangelo Setto. Kelis mėnesius buvo negailestingai kankinamas ir skatinamas išduoti gentainius, mainais gaunant prieglobstį tarp deivių rasės atstovų ir jos sąjungininkų. Nesutikęs su sąlygomis, leidosi ir toliau kankinamas iki akimirkos, kol arkangelas išvyko gelbėti gentainių nuo eilinio demonų išpuolio. Pasinaudojęs proga, Gustavas ištrūko į laisvę. Vos grįžęs į požemių karalystę, sulaukė dovanos iš Demonų Karaliaus už ištikimybę demonų klanui. Paaukštintas, ėmė treniruoti likusius demonus fizinio ir psichologinio stiprumo, siekdamas juos paruošti deivių kankinimams. Tarp krūvos demonų, atsidūrė ir Elaine, kurią nuo pirmosios dienos ėmė saugoti it savo paties sesę. Tai buvo naujas, dar neatrastas draugystės ryšys, kuris demono gyvenimą pavertė pilnaverčiu. Šventojo Karo metu, Gustav rūpinosi, jog jai nieko nenutiktų. Kartu su Elaine dalyvavo visuose mūšiuose ir saugojo demonės užnugarį. Šventojo karo pabaigoje, kuomet jie buvo uždaryti į požemių karalystę trims tūkstančiams metų, Gustav tuo slapčia džiaugėsi. Jį ramino žinojimas, jog Elaine nieko nenutiks. Laikas požemių karalystėje bėgo lėtai, todėl Gustav visus tuos metus fokusavosi į save ir turimų įgūdžių plėtojimą. Dabar, ištrūkęs į laisvę, nusprendžia parodyti ištikimybę naujai lyderei Caitlyn ir užtikrinti, jog tapęs jos dešiniąją ranką, gebės užkirsti kelią dar vienam karui, taip apsaugodamas ne vien save, bet ir iki šių dienų teberūpinčia Elaine, su kuria artimas ryšys nutrūko vos demonai buvo ištremti į požemių karalystę.
Gustav Jian Qin
«21/3000+»Pacifism of the Ten Commandments. Prieš 3000 metų Elaine kartu su seserimi Sonya buvo atsakingos už asmeninio Demonų Karaliaus požemio apsaugą. Nors buvo keliais dešimtmečiais jaunesnė už seserį, įgūdžiais neatsiliko. Keisdamasi sargybos pamainomis, laisvą laiką leido treniruodamasi su Hwango demonų armija arba kovodama Šventajame Kare. Treniruodamasi susipažino su Gustav, kuris laikui bėgant tapo ne tik Šventojo Karo partneriu, bet ir geriausiu draugu, be kurio Elaine neįsivaizdavo savo gyvenimo. Hwangui išvykus, treniruodamasi nugirdo apie kelių demonų planą įsibrauti į asmeninį Demonų Karaliaus požemį bei pavogti daug žadančių tamsos objektų, už kuriuos galėtų išsipirkti laisvę Šventajame Kare. Galbūt ši informacija nebūtų sukėlusi didesnių paviršutinių emocijų, jei nebūtų išgirdusi, jog už viso to stovi ne kas kitas, o Sonya. Laiku pasirodžiusi prie požemio, Elaine užkirto kelią suplanuotam įsibrovimui bei savo rankomis nužudė ne vien pavienius demonus, bet ir savo pačios seserį. Už kilnų žygdarbį, Elaine buvo apdovanota unikaliu gebėjimu, kurio dėka prie jos žudančioms būtybės netekdavo laiko. Paveiktos unikalaus gebėjimo, būtybės mirdavo per artimiausia savaite. Būtent ši ,,dovana" merginą pakeitė ir jei daugelis demonų jusdavosi dėkingi už dovaną, savo gebėjimo Elaine nekentė labiau už viską. Sulaukusi dovanos, buvo ištremta į mūšius su silpniausiais rasės kariais bei išdavikais. Unikalus gebėjimas nužudydavo ne vien priešus, bet ir lėkštus gentainius. Elaine suvokė, jog Demonų Karalius sprendimas ją apdovanoti iš dalies buvo nuobauda už tai, jog ši savavališkai sau leido nužudyti išdavystės neatlikusius gentainius. Šventojo Karo pabaigoje, kartu su kitais demonais buvo uždaryta požemių karalystėje. Laikas ten bėgo itin lėtai ir Elaine nusprendė atsiriboti ne tik nuo demonų, bet ir Gustav, taip save izoliuodama trims tūkstančiams metų. Diena iš dienos, Elaine treniravosi viena ir pagaliau ištrūkusį į laisvę, kauptas jėgas ketina panaudoti savo laisvės užtikrinimui. Apsigyvenusi tarp žmonių klano, netikėtai pamilo vilkolakį Hayden, kuris visapusiškai pakeitė demonės pasaulėžiūrą.
Elaine Renée Marchand
«32/3000» Sebastianas Ferdinandas Valkinorosas gimė niekuo neišsiskiriančioje žmonių šeimoje. Augo stiprus, tvirtas ir guvus vidury ūksmingų miškų ir mokėsi apie pasaulį tiek, kiek pajėgė. Augdamas sukosi ūkyje ir karių gretose, kuriose kalėsi tvirtas būdas ir pakankamai sąžiningas charakteris. Viskas pasikeitė lemtingą žiemą, kuomet menkame žmonių kare, kuris tuomet jam atrodė neišpasakytai didžiulis, jį ir kelias kitas būrio galvas pagrobė priešas. Iškankintas, išdarkytas, paženklintas ir leisgyvis jis sugebėjo pasprukti, nugalabijant visus likusius gyvus jo pagrobėjus. Neturėdamas vietos jis ėjo per žemes, kol vieną dieną suklupo kiek apleistos, tačiau dar besilaikančios trobos kieme. Ten vyras sutiko, kaip jam rodėsi, angelą. Lorenai priėmus ir pasirūpinus juo, vyras ganėtinai greitai atgavo jėgas ir išsigydęs fizines žaizdas manėsi galėsiantis po truputį su jos rūpesčiu išsigydyti ir dvasines, kuomet praėjus vos mėnesiui po jo netikėto atvykimo moteris vėlų vakarą parodė tikrąjį savo veidą ir jo žmogiškasis gyvenimas baigėsi. Turbūt ir dabar dar iki galo nesuvokia kaip ištvėrė virsmą, tačiau po jo atsikėlė su nauja jėga ir, deja, nieko nelaukęs pasimaitino. Buvęs puikus karys, Loganas tik dar išlavino savo gebėjimus ir buvo ne vien Lorenos aistros objektas, bet ir parankinis. Jis sumedžiodavo maistą, apgindavo teritoriją ir buvo ruošiamas būti puiku sudėtiniu ingredientu karui. Tik prabėgus keleriems metams jis paprasčiausiai apsisuko ant kulno ir išėjo. Perėjęs nemažai pasaulio, kol dar spėjo, pabūvojo įvairiose vietose tarp įvairių žmonių. Pasikeitė vardą ir manėsi, kad pagaliau galės pradėti gyventi taip, kaip norėjo. Apsiėmė gydytojo amato. Įgijo pravardę. Atrodė, viskas pagaliau susistatė į vėžes, kai vieną dieną nueitas kelias vėl dingo ir jis kartu su visais demonais atsidūrė požemių karalystėje. Visgi nori ar nenori, vis vien priprato prie amžino bado ir bene neįmanomos egzistencijos ir nors visa tai didžiąja dalimi buvo Lorenos "dovana" jam, visgi net ir po trijų tūkstantmečių nei vienoje savo širdyje jis nesugebėjo rasti jai neapykantos. Ištrūkus Lū išskerdė nemažai žmonių ir tikriausiai ateinančius tris tūkstantmečius bandys išmokėti savo kaltę, tačiau grįžęs į savo vėžes jis stengiasi toliau padėti žmonėms ir žino, kad anksčiau ar vėliau ateis diena, kai jis susiras Loreną. Jei šioji nesugalvos žaisti slėpynių ar nesuras jo pirma.
Logan Sebastian Ross
«26/3000» Draven draugas. Hiro augo mažai varžomas ir laisvos sielos. Nesuvaržytai užaugo į pakankamai lengvabūdišką asmenį. Pradžioje buvo pakankamai paprastas demonas, kuris mieliau užsiimdavo netiesioginiais nelaimėlių kankinimais. Išnaikinti sėkmingai augusius pasėlius ar užleisti eilinę maliariją buvo neišpasakyto lygio smagumas, per daug nesusitepant rankų. Prigalvodamas gudrių nesąmonių sugebėjo netgi išlipti iš eilinių pastumdėlių statuso klano tarpe. Niekada netroško kibti kažkam į atlapus, nes per daug gerai save vertino, kad terliotųsi su tokiais dalykais. Šventasis karas buvo tikra vargo vakarienė, nes ir Hiro neturėjo kur dėtis, o stoti kovoti į gretas. Dažniausiai būdavo linkęs eiti ieškoti sąjungininkų ar užverbuoti niekuo dėtas sielas, kad tik pačiam nereikėtų terliotis. Iš per didelio susireikšminimo nuskriaudė begales rasių atstovų ir kaip demonui tai neturėtų nei kiek rūpėti. Tačiau patekus į Požemių karalystę Hiro gyvenimas, o gal labiau egzistencija, ėmė keistis. Visuomet lengvabūdį ir keistai laimingą demoną ėmė varginti vidiniai konfliktai, o laisvo laiko - nors ir nelaisvėje - gausa tik didino tą naujai atrastą prarają viduje. Net ir būdamas ganėtinai apsukrus, pakankamai naudingas ir ganėtinai lojalus klano narys, Hiro ištrūkęs į laisvę griebėsi pirmos pasitaikiusios progos atsitraukti nuo klano. Demono ištikimybė saviškiams kuo toliau, tuo labiau menkėja, atrandant keistą, neįprastą, bet savo kelią. Nepaisant to, jog žmonės yra puikus maisto šaltinis, demonas nepasibodi vis dažniau ir dažniau tarp jų trintis, bet ne šiaip sau, o mokantis ir stebint juos. Pats nesuvokdamas ėmė ir gerokai suminkštėjo, jo įprastinėms avantiūroms gerokai išsekus ir išretėjus, o turimą laiką skiria net šiokiai tokiai pagalbai žmonių rasei. Iš kalėjimo ištrūko ne vienas, o su bendražygiu Dravenu, kuris lig šiol naujomis Hiro vizijomis per daug nesižavi, bet draugo nestabdo. Savu ruožtu Hiro nesitiki Draveno pasukti savon pusėn, tad lengvai trapi taika tarp draugų ir po tiek metų išsilaiko, nepaisant po truputį besiskiriančių gyvenimiškų kelių.
Hiro Jorah Nakatomi
«27/1» Kai buvo vienas gabiausių mokyklos mokinių Japonijoje. Mėgiamas mokinys bei gerbiamas tiek klasėje, tiek pačioje mokykloje. Ramus gyvenimas bei kone ta pati dienos rutina, lydėjo vaikiną. Į ateitį labai nežiūrėjo bei mažai dėl ko tekdavo pergyventi. Tačiau Yagami gyvenimas kaip mat greitai apsivertė aukštyn kojom, kai tik buvo paverstas į demoną. Praėjo nedaug laiko, kol suprato kas jis yra, dėka perskaitytų begalės knygų. Taip pat netruko ilgai, kol pradėjo save vadinti “Dievu”, kuris spręstų kas gyvens, o kas mirs. Teko tvarkyti savo dienotvarkę, kad galėtų skirti laiko ir mokslams, ir teisingumo įvykdymui. Savaitę besimaitino įvairiais nusikaltėliais iki to momento, kai ir policija įsitraukė, kuomet pastebėjo, jog masiškai iš žemės paviršiaus nyksta sunkius nusikaltimus, padarę žmonės. Kai viskas palengvėjo, kuomet jo kelyje pasitaikė Misa, kuri gan greitai išsiaiškino kas toks jis yra. Nors pradžiai mergina visai nepasitikėjo, tačiau ta mergina tik palengvino demono gyvenimą bei pats įtikinęs šią vykti kartu, išvyko į Ameriką, tęsti toliau savo pradėtą misiją. Mat lipti Japonijoje nebuvo taip įdomu jau.
Kai Yagami
«24/3000» Beryl buvo dalis senos demonų šeimos, kilusios iš Europos. Nuo pat mažumės ji buvo supažindinta su šeimos tamsa ir mokoma ne valdyti ir kontroliuoti tamsą, kurią tikrai buvo paveldėjusi, bet gyventi visiškai jos užvaldyta. Nuo pat vaikystės Beryl patyrė skausmą ir išnaudojimą iš šeimos narių. Augdama kentė ir kasdien juto kaip širdyje išsikeroja tik didesnė neapykanta, noras keršyti ir atsiteisti kiekvienam šeimos nariui. Stengdamasi iš visų turimų jėgų, ji kasdien stengėsi tobulėti vien tam, kad kada nors nebebūtų ta pati pilka pelytė, kurią kankindavo tėvų, brolio ar pusbrolių planams nenusisekus, kai reikėdavo kur nors išlieti pyktį ir nuoskaudas, kuomet klanas šeimos narius praspirdavo. Jie tebuvo niekingi padarai, šiukšlės žvelgiant klano akimis, tad nuolat turėjo stengtis ir įrodyti savo vertę, ko niekuomet padaryti nepavykdavo. Tad bent kartą per savaitę visa šeima nuoskaudas liedavo grupinėje kankinimo sesijoje, o pagrindiniu žaisliuku būdavo Beryl. Metams bėgant ir padėčiai nesikeičiant, Beryl stengėsi tapti geresne, stipresne. Tačiau sulig kiekvienu nežymiu pakilimu jos sielą tik dar tamsiau nudažydavo neapykanta. Sulig kiekviena diena ji darėsi stipresnė, bet niekuomet neprisivertė žengti to lemtingo žingsnio - pasipriešinti. Galima sakyti, kad papuolti į požemių kalėjimą buvo geriausia, kas merginai galėjo nutikti. Ji sutiko tokių kaip ji, tik iš kitų kraštų, vienas jų buvo Finlay, kuris savo istorija savotiškai sužavėjo ir įtikino merginą, kad gyvenimas gali pasikeisti. Dar tūnodama kalėjime ji sulaukė dar vieno linčo teismo. Kai brolis ketino eilinį kartą ją prispausti į kampą ir sumušęs tempti kankinti toliau, merginai ranka nesudrebėjo plikomis rankomis jį išskrosti ir sunaikinti visas jo širdis iki paskutinės. Kad ir kaip stengėsi būti geresnė, tą akimirką ji pajuto kokią jėgą tamsa jai suteikė, kiek gyvybės įkvėpė. Išėjusi iš požemių ji išėjo kaip naujai atgimusi persona. Rankomis išpjovusi visą savo šeimą, įkvėpta svaiginančios galios ir jėgos, kurią jos rasė jai suteikė. Nei vienas žmogus nebuvo per prastas kristi nuo jos rankos ir nei vienas nuotykis tamsiomis alėjomis, panašu, nešvaistė jos laiko. Moteris mėgavosi laisve iki paskutinės saldžios akimirkos, pjaudama viską, kas pasitaikydavo jos kelyje, nebent retsykiais ji paprasčiausiai neturėjo tam nuotaikos. Tuomet pasiieškodavo Finlay, atgaudavo savo pusiausvyrą ir dažniausiai įkalbėdavo jį keliauti kartu - pamatyti pasaulio, išragauti sielų ir pasistengti sukurti kažką panašaus į rojų demonams.
Beryl Nachtnebel
«27/3000+» Lorena gimė demonų šeimoje, nors šios daug nepamena. Iš menkų pasakojimų žinojo, jog jos motiną pribaigė dievybės, o tėvas bėgant metams ir mergaitei augant išėjo iš proto dėl troškimo kerštui. Lorena augo kaip papuolė, stengėsi kuo geriau įvaldyti savo būtį, tačiau jai per daug nesisekė. Mergaitė išaugo į guvią, stebėtinai malonią būtybę, kurią išvesti iš kantrybės galėjai ir nesistengti. Daug kas bandė, daug kam nepavyko. Ji visuomet būdavo rami, viską apgalvojanti ir veikianti mirtinai taikliai ir tikslingai. Neradusi bendraminčių tarpe vietinių demonų mergina patraukė laimės ieškoti plačiame pasaulyje. Rado tik maisto šaltinius ir pavienius demonus, kurie jei ir sudarė šiokį tokį įspūdį, tai ganėtinai laikiną. Niekada nebuvusi suinteresuota rasės kovomis dėl garbės, mergina nusprendė susitelkti į savo rato auginimą. Susiradusi atokią vietą ji į pasaulį pavertė ne vieną ir ne du demonus, kurie ganėtinai ištikimai jai tarnavo ir gelbėjo įvairiais reikalais. Vieną vėlyvą rudenį į jos namus kliuvinėdamas įgriuvo Loganas ir ji būtų mieliau skradžiai žemę prasmegusi nei pripažinusi, kad safyro mėlis akyse užbūrė, o jo būdas tik dar labiau traukė ją artyn. Per tiek metų moteris puikiai įvaldė visus savo turimus pranašumus - greitį, sąmojį, aštrų protą, gabumą naujiems dalykams, žavesį, charizmą ir praktiškai magnetišką patrauklumą. Visa tai lėmė ne vieną ir ne du aistros nuotykius, tačiau nei vienas neprilygo nekaltam jausmui, kurį reiškė tik per atstumą. Nežinodama ir niekada nejutusi švelnių jausmų moteris pasielgė jai visiškai nebūdingai - neracionaliai. Vietoj to, jog išgydytų ir paleistų naivų vyruką, ji pervertė jį sau. Lyg norėdama jį laikyti šalia tol, kol galės ramia širdimi pasakyti, jog jis nieko jai negali reikšti ir nereiškia. Tai ji buvo fatališka, ne kažkas kitas. Loganas atidžiai ja rūpinosi, padėjo ir už ją kovojo. Vietoj to, kad jį paleistų ir jausmai nusloptų, jie sulig kiekviena diena stiprėjo, tad buvo šimteriopai sunkiau, kai vieną vakarą ji grįžo ir rado jį dingusį. Turbūt tik tą akimirką pirmą kartą gyvenime suvokė kaip kažkada jautėsi jos tėvas. Nors ir stengėsi jį surasti, jos kelionė pasibaigė požemių karalystėje, kartu su visa rase. Per tris tūkstančius metų įsiutinusi dalį gentainių paprasčiausiai kentėjo. Tapo antraeiliu demonu gentainių akyse ir dienas iš dienos ėmė leisti su Bernardu, kurio užsispyrimo ir dalinai pasipūtimo lygis ją tiek stebino, tiek ir linksmino. Bernardas dėl nepaaiškinamų priežasčių ne kartą ir ne du išgelbėjo ją nuo kokio demono, sugalvojusio padaryti jai galą vien dėl linksmumo. Kitą laiką ji skyrė treniruotėms ir lengvai reflekcijai. Ji nesistengė sutikti Logano požemiuose, nes jautė, kad jo buvimas ten buvo jos kaltė. Vietoj to, ji buvo įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau jie išneš kailį iš tos nelaimingos vietos ir tada ji bus pasiruošusi. 3000 metų ėjo kankinančiai lėtai, bet ir per greitai. Ištrūkus į laisvę ji nebuvo pasiruošusi, o gintis nuo bado, išsekimo ir tokių minčių galėjo tik pirmapradiškai - išragaujant kuo daugiau žmonių. Pagaliau apsistojusi Sietle ji pajuto kaip vėl daro ką anksčiau - buriasi lengvą ratą aplink save, nepamiršdama vis pačiulbėti ko nors Bernardui į ausį. Tik šįkart ji neieškojo vergų, sargų ir dar bala žino ko. Ji ieškojo... draugų. Ir Logano.
Lorena Caelan Ónechtan
«26»Nuo pat tėvų mirties, labiau už viską norėjo surasti jų žudiką ir jam atkeršyti, tačiau savo rankose tam neturėjo nei galimybių, nei galios ir vyrui patekus į kalėjimą, keršto troškimas rodėsi neįmanomas. Kaip tik tada, prasidėjo masiniai kalėjusių žudymai, už kuriuos buvo atsakingas naujai gimęs demonas. Ilgai netruko, kol pabaisa susidorojo ir su Misos tėvų žudiku, už ką mergina jautėsi skolinga. Norėdama atsidėkoti, nėrėsi per galvą, jog pažintų Light, kurį pamilo net nemačiusi, o po laiko sutikusi - visiškai pametė dėl jo galvą. Jautė norą būti kartu su demonu, nekreipiant dėmesio net į tai, kad šiam ji tėra lėlė, kuria galima manipuliuoti ir versti daryti viską, ko šis užsigeidžia. Po jų pažinties, Misos pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Įsivėlusi į purviną demonų pasaulį, ėmė daryti viską, jog išpildytų net pačius didžiausius vyro troškimus. Trynėsi su teisėsauga, vogė svarbią informaciją bei stengėsi visapusiškai įtikti savo asmeniniam Dievui. Misa tikėjo esą prisijaukinusi savo mylimą Dievaitį, tačiau demonui ištrynus jos atmintį, visas Misos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Ne savo noru susituokusi su Feliksu, pamažu ėmė prisijaukinti meilę iš naujo, o virtus demone, noras būti su naujuoju vyru pasidarė toks stiprus, jog priklausomybė demonų rasei atgimė iš naujo.
Misa Nilah Ryeon
«25/3000»Finlay kartais pats nebeprisimindavo kaip jo istorija prasidėjo. Bet iš esmės, jo žmogiškoji gyvenimo dalis baigėsi prieš trejus tūkstančius metų. Viename kovos lauke Škotijos žemėse vyras buvo paverstas demonu ir sėkmingai tai priėmė - kovos lauke tapo nesustabdomu. Paragavęs galios vyras taip pasidavė tam jausmui, kad iššlavęs priešininkų stovyklą, sėkmingai išnešė ir visus savus. Grįžęs į savo kaimą dar stengėsi gyventi taip, kaip anksčiau. Jo mirtingoji žmona tapo gardžiais pietumis, savo senyvus tėvus pribaigė kaip kitos dienos priešpiečius. Pajudėjęs iš šiaurės taip niekada ir nesustojo. Gyveno kaip perėjūnas, rinko visas įmanomas žinias ir pasaulio suvokimą, nes kuo toliau keliavo, tuo aiškiau suprato kiek daug jis pasaulyje nežinojo. Sutikęs kitas antgamtines būtybes sėkmingai su jomis grūmėsi, o vieną dieną jau Amerikos žemėse netikėtai susidūręs su grupele kitų demonų perprato, kad turės prieš juos priklaupti, norint išgyventi. Prisijungęs prie savotiškos, bene pirmapradės gaujos, vyras atrado žymiai daugiau būdų būti naudingu savojoje būtyje. Jis ėmėsi savotiško padėjėjo vaidmens, grupelei parūpindamas naujų žmonių sielų ir gardžių kūnų. Grąžą priėmė natūra ir mėgavosi visomis gyvenimo aistromis. Kuo toliau, tuo labiau gyvenimas atrodė nepakartojamas - vyras įsitvirtino ten, kur rodėsi ir turėjo būti. Toli nuo šeimos jis atrado grupę, kuriai galėjo būti lojalus. Suprato juodai apsigavęs tik tada, kai jo gentis jį išdavė - paliko kaip auką tiems, kurie atėjo rinkti nelabųjų į požemių kalėjimą. Finlay tik po daugelio metų, tik ištrūkęs į laisvę išsiaiškino kaip jie sužinojo. Be abejo, jie pasakojo tai, kol jis laikė bent dvi jų širdis savose saujose, krauju springdami. Kalėjimo laikotarpis nebuvo vyrui švelnus. Blogiausia jam buvo tai, kad esant perėjūnui, jis negalėjo būti laisvu. Kalėjo, jo dvasią labiausiai laužė tai, kad jis privalėjo būti nuo kažko priklausomas. Kad neišeitų iš proto belaukdamas keršto valandos, susibendravo su Beryl, kuri jam tuo metu atrodė neteisingai nuskriaustas, gal net kažkiek, kiek ir jis. Susibendravo taip gerai, kad po visko mielai džiaugdavosi jos visokeriopa draugija, o dar labiau džiaugėsi tuo, kad kol jis rovė vienas širdis savo išdavikams, ji keliavo su juo ir rovė likusias. Taip karts nuo karto jie susitinka, o vyras visgi patraukė sau netikėta linkme. Po visko, kas nutiko, jis ėmė trintis į esamą demonų klaną, šįkart tikėdamasis, kad viskas išeis žymiai geriau.
Finlay Anduin Bláán
«28/3000+»Vidurinysis Luthor šeimos sūnus, tačiau niekas neprisimena jo gimimo istorijos, jo nuotraukos tik nuo didesnio amžiaus yra pasirodę šeimos albumuose. Jis mielas su visa šeima, tačiau nei vienas nesuvokia, kad tai ne šeimos narys, kuris yra jų šeimos dalis, demonas įtaigos galia atsiradęs šeimoje naudojasi jais visais dėl maisto, dėl to, kad galėtų nevaržomas mėgautis kraujo skoniu liepdamas jiems visiems po to viską pamiršti. Iš pažiūros pasakytum, kad jis su jais elgiasi gražiai ir yra pats maloniausias žmogus, tačiau kai ateina laikas maitintis jam nėra svarbu kuris iš Luthor yra jo kelyje tiesiog pasiimdamas tai ko jam reikia ir stebėdamas kaip kūnas ilgainiui atsigauna. Demonas yra šiuose namuose apie keli metai ir niekas visiškai nežino jo atsiradimo ten istorijos.
Daichi Yoshida
«24/1»Jaunesnioji Samuel sesuo, augusi šeimoje su broliu tiesiog buvo labai stropi studentė, niekada nėjusi prieš jokias taisykles, normas ir bandanti visada visiems įtikti. Tas keistas noras daryti gerą galbūt per daug ją privedė prie anxiety ir depresijos, tačiau ji niekada gyvenime niekam nesiskundė ir stengėsi viską laikyti savyje neparodydama, kad turi problemų, nes visada manė, kad kiti yra svarbiau nei ji. Baigusi universitetą aukščiausiais balais ketino tapti teisininke iki tos lemtingos nakties. Ji buvo neseniai po baigimo ceremonijos, dar net nenusirengusi mantijos, pyko ant brolio, kad jis yra savanaudis ir net nesiteikė pasirodyti jos ceremonijoje, tačiau jei jis būtų padovanojęs jai šokolado ji būtų jam atleidusi, per daug mylėjo savo šeimą. Tačiau ta diena nesibaigė taip kaip Nyra tikėjosi, brolis sugrįžęs namo net po paros laiko nebuvo panašus į save ir tiesiog be jokio gailesčio nužudė visus šeimos narius, tačiau ji nebuvo dar mirusi visiškai po to kai jis dingo taip pat kaip ir atsirado tarsi iš niekur. Tikriausiai, kad kaimynystėje kažkas girdėjo triukšmą, klyksmus ir atėjo patikrinti. Taip Nyra vietoj to, kad mirtų su kažkokio nepažįstamo vyro pagalba pabaigė savo virsmą pabusdama ne be kaip žmogus, o kraujo ištroškusi demonė. To kas jai padėjo šalia nebuvo ir ji būdama protingesnė nei brolis pasitraukė kuriam laikui į miškus ten siautėdama ir suprasdama, kad jos gyvenimas pasikeitė kardinaliai ir teks kaip nors susitaikyti su mintimi, kad teisininke tai ji tikriausiai jau nebus.
Nyra Elisabeth Keehl
«19/1»Merginos varikliukas nuo jai neatmenamų laikų buvo matematika. Kartu su mokykla išvykusi į ekskursiją į Ispanijos karališkąją monetų kalyklą, jog viską pamatytų iš arti suprato, kad būtent tai ir yra ką mergina nori veikti visą likusį gyvenimą ir kas ją žavi labiausiai. Labai stropiai mokėsi, kad baigusi galėtų be jokių didesnių rūpesčių įstoti į žymiausia Tailando universitetą, tačiau Aurelijos svajonė kainavo daugiau, nei ši tikėjosi. Vos po pirmų studijų metų, buvo užpulta vietinio demono ir paversta prieš savo valią. Nežinodama kaip su tuo susigyventi, bandė paprašyti geriausio draugo pagalbos, tačiau geriausiam draugui nuignoravus jos bėdą, neliko kitos išeities kaip tik atsiriboti nuo artimų žmonių ir fokusuotis į tolimesnį išgyvenimą. Negalėdama rodytis viešumoje dėl alkio, buvo išmesta iš universiteto. Svajonių kupinas gyvenimas virto didžiausiu pragaru. Bandydama pažinti savo prigimtį, atrado keletą unikalių gebėjimų ir suprato, kad turi nesikeičiančia išvaizdą. Bijodama, kad visa tai tęsis amžinybę, nusprendė grįžti į Ameriką ir atsisveikinti su tėvais bei broliu.
Aurélia Lily Hendrix
«25/1»Būdamas aštuoniolikos, iš santaupų nusipirko tatuiruočių darymo įrangą. Visą savo laisvalaikį praleido paišydamas eskizus, bei svajodamas viena diena atidaryti savo tatuiruočių saloną. Iš pradžių verslas stovėjo vietoje, tačiau dėka socialinių medijų Martino darbai išpopuliarėjo visoje Amerikoje. Unikalią gyslelę turintis vaikinas patraukė net ir užsieniečių dėmesį, todėl jo klientūra smarkiai išplito. Nepraėjo net keli metai ir Jenkins nusipirko patalpas miesto centre. Jas per metus pavertė į svajonių saloną ir jį pavadino 'Sweet Sin'. Išsipildžius gyvenimo svajonei, į vaikino saloną ėmė veržtis ir vietinės mafijozų grupuotės. Nors to nenorėjo, tačiau Martin tapo vienu iš vietinių narkotikų prekeivių. Papildomai pinigai jam yra reikalingi Mamos vaistams, chemoterapijom ir auglių šalinimo operacijoms.
Martin Erik Jenkins
«24/3000+»Hiro draugas. Draven, priešingai nei Hiro, niekada nebuvo laikomas nors kiek gerbiamu tarp demonų. Jis visada buvo žinomas kaip kovotojas, kietakaktis ir nesusilaikydavo paburbėti ant visos klano hierarchijos. Nors artimiausiu draugu laikė Hiro, jų ryšys ne visada buvo harmoningas. Vyrai buvo pakankamai skirtingi, bet visuomet rasdavo bendrą tašką, ties kuriuo nereikėdavo stengtis vienas kito pribaigti. To demonui pilnai užteko. Dėl požiūrio į jį ir nuolatinio nepritarpimo, kasdienybė demonui buvo pakankamai pilna iššūkių ir nuolatinės kovos - kitokio pasaulio jis nepažinojo. Visuomet linksmai stebėdavo kaip Hiro imdavosi įvairiausių užduočių visai kitais, nei įprastais metodais - pats kartais pasibodėdavo savo rūšies ir jo požiūris ganėtinai dažnai išsiskirdavo su klano lyderiais. Kuo daugiau karščiavosi, tuo labiau pats save stūmė nuo savo būrio ir laikui bėgant jautėsi tik dar labiau nesuprastas. To pasėkoje dar labiau erzindavosi, jog nepritampa ir iššaukdavo tikruosius vidinius demonus, kuriuos taip gerai jame išugdė gimdytojai. Nedaug kam rodydavo savo tikrąją pusę, po kurios nei kovos lauke, nei šiaip bet kur nelikdavo nei vieno pajėgiančio pastovėti jam prasiautus. Šventojo karo metu jautėsi kaip žuvis vandenyje. Nuolatinė įtampa dėl išlikimo, neramumai savų tarpe tik ir erzino demoną, kas visuomet padėdavo kuo puikiausiai išlaisvinti žvėrį viduje. O kai būtent to ir reikėjo, nors kartą gyvenime jautėsi savo vėžėse. Turbūt jo kraštutinumus ir pastebėdavo tik Hiro, bet per daug reikšmės tam neteikė - nebuvo nei tinkamas metas, nei vieta. Karo saulėlydyje retsykiais pats neatskirdavo savęs nuo savo ūmaus būdo ir po truputį ėmė pasiduoti. Kartą išskerdęs hibridų stovyklą, kurios nereikėjo liesti, pratrūko taip, jog savaitę reikėjo laižytis žaizdas. Kiekvienas akibrokštas, atėjęs iš gentainių kirto per jo moralę ir kantrybę, kurios ne tiek daug ir turėjo. Priešų stovyklai nežiniomis imantis ėjimų, pats Draven pamažu kurpė planus kaip klano apskritai išsižadėti, bet ir išnešti sveiką sprandą. Ir kurpė atidžiai ir su tiek išmonės, kiek jam buvo atseikėta, kad net nespėjo pasidalinti planais su draugu, kuomet sulaukė dar vieno smūgio - ilgo laiko požemiuose. Ten veltui laiko neleido ir stengėsi kaip įmanoma labiau sutvirtėti, nes savo plano iš akiračio taip ir nepametė. Kol jo draugas ėmė akivaizdžiai keistis, nepaisant jokių nukrypimų šio nepaleido, nes žinojo, jog vienas paprasčiausiai neišsikapstys. Kažkodėl demonui atrodė, jog kada nors ištrūkus ir atsiskyrus jis neteks visko, ką turėjo, nors ir turėjo ne itin daug. Galiausiai ištrūkus laisvėn jis plano ėmėsi ganėtinai ryžtingai. Hiro geras būdas netgi padėjo to plano nuosekliai sekti, kaip įmanoma toliau atsitraukiant nuo gentainių ir pagaliau pradedant gyvenimą taip, kaip įsivaizdavo. Pykčio protrūkių vis dar nors vežimu vežk, bet jis pamažu ima statyti savo vertę, kad ir kokiame jam neaiškiame žmonių pasaulyje. Užsispyręs, bet impulsyvus demonas ganėtinai greitai perprato pakitusį žmonių būdą, kol bendros gyvenimo peripetijos dar bando atbukinti jo aštresnius kampus. Pajutęs laisvės skonį visgi užsimanė ir ambicingesnių planų - puikiai atsimena kiekvieną, kuris į jo pusę tiek karo metu, tiek požemiuose ne taip pažiūrėjo ir Draven nėra tuo, kuris paliktų nesuvestų sąskaitų. Prieš galutinai atsitraukiant nuo klano jis planuoja palikti dovanėlę - išsiaiškinti ar kas nors ketina rengti perversmą, o tokių planų neatradus ketina bent jau paleisti savo žvėriuką - sukantis tarp naivesnių klano narių užmesti pastabą tai šen, tai ten, kol jo giliu, nors ir slepiamu troškimu užsikrėstų ir daugiau demonų. Jei jau ketina apleisti savo vietą, tai mieliau tą padarytų iš jos likus tik pelenams. Vienintelė stabdanti mintis yra ta, jog nenori, kad jo sukelti neramumai kaip nors atsilieptų Hiro, kurio dėka ištempė visus ilgus nelaisvės metus.
Draven Julien Carr
«28/3000»Bernardo žmogiškas gyvenimas nebuvo niekuo ypatingas - juodas darbas nuo aušros iki sutemų, nepriteklius ir sunkumai kalė vyrą it tobulą įrankį iš plieno. Galbūt todėl vyras tik sutvirtėjo ir nesubyrėjo, kuomet jo pasaulis apvirto aukštyn kojomis ir siauram suvokimui atsivėrė plačiausias pasaulis - su visai kontinentais, žmonėmis ir antgamtinėmis būtybėmis. Paverstas tiktai iš netikėto vienos demonės įnorio vyras ilgokai klajojo ir atsidėkodamas už tokį gyvenimą žudė visus, pasitaikiusius jo kelyje. Išmoko akylai gintis, tiksliai pulti ir niekada nepasiduoti. Taip jo keliai jį nuvedė iki klano, kuriame vyras itin greitai ir lengvai pritapo. Sėkmingai į savo galvą įkalęs demonų gyvenimo principus, diktuojamus klano, jų laikėsi šventai. Hibridus sunaikindavo greičiau nei kas galėjo ištarti "šventasis karas", o vėliau perėmė nurodymus tiesiai iš Jax, naikindamas palaidus kitų rasių galus, kurie stengėsi suvilioti paklydusius demonus. Kita vertus, jis niekada nei pirštu nelietė demonų, nusprendusių teršti savąją rasę, galbūt todėl po tiek metų praleistų požemių kalėjime jam niekas neketino nuritinti galvos, priešingai nei Jax. Kalėjime laiką vyras leido irgi naudingai. Su savimi pasitikinčiais, stuburą išlaikiusiais demonais jis stengėsi tik sutvirtinti ryšius ir juos patraukti klano naudai. Ilgai ir nuobodžiai svajojo įsitrinti į aukštesnes klano gretas, kas dėl Bernardui nepaaiškinamų priežasčių, jam ganėtinai sunkiai sekėsi. Nuolat tvarkydamasis su antraeiliais demonais galiausiai ganėtinai pavargo, tad ištrūkęs iš kalėjimo suprato, kad privalo keisti savo taktiką. Toliau guldydamas visus, pasitaikiusius jo kelyje, vyras ėmė medžioti laiką ar bent tolimai susijusius resursus, kurie nuvestų iki aukštesnės prabos demonų, norint įrodyti savo sugebėjimus ir vertę. Tolimesnius planus remia pastangomis įrodyti savo vertę, kiti įtakingi jo taikiniai norint to pasiekti - Caitlyn ir Bjørn, kurie turbūt net nenutuokia apie Bernardo egzistenciją. Svarbiausias momentas yra vyro charakteris. Jis gali būti lojalus sąjungininkas ir greičiausiai pats ištikimiausias, švento įtikėjimo vedinas pakalikas. Tačiau pamintas gali virsti tikru diegu šone, kurio itin lengvai neatsikratysi.
DUK
