Credit : aušrinės masterpieces ir desertrose kodas
Aurora Claudia Beaumont
Sk. 10 31, 2021 11:51 am
»†GODDESS CLAN†«
«24/3000+» Aukščiausiosios dievybės sūnus, vienas iš keturių arkangelų. Dabartinis rasės lyderis. Suktas ir savimi pasitikintis angelas, vadovavęs visai deivių klano armijai. Setas nuo pat vaikystės pasižymėjo išskirtiniais sugebėjimais kovos lauke ir savo vardą užsitarnavo pats, neprimdamas pagalbos iš jį sukūrusios dievybės. Rasės lyderiu-vadovu buvo paskirtas vienbalsio angelų nutarimo. Nekaltas vyro veidas, neretai buvo puikiu ginklu, norint apgudrauti kitas būtybes kovoje. Būtent Setas ir buvo atsakingas už žmonių klano verbavimą, kurio dėka vaikinas apsaugojo klaną nuo didelio žūčių kiekio Šventojo Karo metu. Žaidęs nesąžiningai, kovoje laviravo it tikra, sukta gyvatė. Garsiu vardu, Hart neretai sulaukdavo jį nugalabyti pasiruošusių konkurentų. Deja, tačiau Setui lygiu nebuvo, o jį nužudyti bandžiusios būtybės nelikdavo gyvos. Tačiau net ir toks vyras kaip Setas turėjo savų silpnybių. Viena iš jų, pavojinga hibridė-žudikė vardu Sara. Mergina mėgino Setą nužudyti ne kartą, tačiau visi kartai buvo nesėkmingi. Hart'ui patiko šis žaidimas, todėl neretai pats pasimaišydavo Saros kelyje, norėdamas patestuoti nurautą merginos protelį. Šventojo Karo metu demonams perimus viršų, Setas buvo priverstas imtis plano B. Susitaręs su mistinių būtybių amatininku Dubsu ir Šventojo Rato Koveno vyresnėle Morgana, parūpino Amžinos Tamsos Karsto relikvijos egzistenciją, kuriai žlugus, sugrįš ir fizinis Hart'o kūnas. Todėl, dabar po 3000 metų pertraukos, Setas sugrįžta į žemę su tikslu suvienyti savąją rasę ir smogti iš pasalų į pasaulį grįžusiems demonams.
Sett Malcolm Hart
«26/3000+» Setto brolis. Aukščiausiosios Dievybės buvo apdovanotas, leidžiant matyti ateitį. Apie šį gebėjimą buvo priverstas nutylėti, kas vertė jį be perstojo kaltinti save, už negalėjimą užkirsti kelio tam tikriems įvykiams. Jo manymu, kiekviena deivės mirtis dažė jo rankas krauju, net jeigu to likęs klanas ir nesuprato. Dominykas - ne ką prastesnis karys, nei jaunėlis brolis. Puoselėdamas unikalų gebėjimą, angelas niekada negeidė sosto ir kur kas labiau fokusavosi į deivių klano ateitį. Po savo sparnu priglausdamas Adrianną, Dominykas teikėsi užkirsti kelią jos mirčiai, kurią išvydo Šventojo Karo metu. Angelas matė, jog be jo pagalbos, ši mirs ir privalo daryti viską, jog užtikrintų jos saugumą. Leisdamas vis daugiau laiko su mokine, tik dar labiau užsispyrė ją išgelbėti, kuomet jai ėmė jausti kur kas daugiau, nei simpatiją. Dominykas deivei norėjo padovanoti šansą gyventi, todėl suklastojęs savo mirtį, prisijungė prie Hwango armijos ir tapo jo asmeniniu šnipu. Žaisdamas dvigubą žaidimą, šis darė viską, jog įgytų demono pasitikėjimą. Visą tai buvo didžio plano dalis, jog po keleto metų galėtų sėkmingai išduoti Bourbonių seseris ir šias atiduoti į Hwang rankas. Tai buvo vienintelis būdas išgelbėti seseris, jog šios nežūtų karo lauke, net jeigu tai prieštaravo deivių klano įsitikinimams. Dominykas žinojo, jog už šią išdavystę jam Adrianna niekada neatleis, kaip ir pats sau neatleis, jog leido Hwangui tris tūkstančius metų ją kankinti. Tačiau net ir galėdamas atsukti laiką atgal, to nedarytų. Visi šie metai praleisti požemių karalystėje užtikrino saugumą jo mylimajai ir to pakako, jog Lee būtų laimingas. Ištrūkęs į laisvę, Dominykas nusprendė surasti išgyvenusi brolį bei jam padėti su deivių klanu, kad šis vėl suklestėtų ir atgautų savo garbę.
Dominique Lee Hart
«29/3000+» Jauniausioji Aukščiausiosios Dievybės dukra, kuri prieš 3000 metų pasipriešino Deivių klano įsitikinimams ir nusprendė nekovoti prieš demonus. Susipažinusi su demonu Talonu, Aurora suvokė jog nesantaika tarp rasių kilo tik dėl vidinio konflikto tarp Aukščiausios Dievybės ir Demonų Karaliaus. Talonas nugabeno merginą į pragarą ir parodė, jog daugelis šios rasės atstovų yra išnaudojami pačio Karaliaus. Kaip ir Talonas, taip ir Aurora nenorėjo dalyvauti Šventajame kare. Todėl šventojo karo metu jie užėmė neutralią poziciją. Kartu kovojo tiek prieš demonus, tiek prieš deives mėgindami diplomatiškai išspręsti nesantaika. Toks elgesys buvo nepriimtinas Aukščiausiajai Dievybei bei Demonų Karaliui, todėl šie nusprendė su šiuo apgailėtinu duetu susidoroti patys. Norėdami nutraukti šią draugystę, klanų lyderiai suvienijo galias ir abu juos prakeikė. Taloną uždarė į skaistyklą ir šiam paliko visus prisiminimus, o Aurorą prakeikė amžinomis artimojo kančiomis ir ją ištrėmė į žmonių pasaulį. Kaip ir kitos Aukščiausiosios Dievybės dukros, taip ir Aurora - kaskart reinkarnuojasi į naują kūną, bei pamiršta pastarojo gyvenimo prisiminimus. Tačiau dėka prakeiksmo kiekvieną gyvenimą, deivė yra priversta kentėti artimo žmogaus praradimą. Dabar josios esybė priklauso Beaumontų šeimai. Pirmasis gyvenimo šokas - Tėvų mirtis, vos šiai sukako aštuoniolika. Po incidento Klaudija buvo sužlugdyta ir pasinėrė į narkotikų, bei alkoholio vartojimą. Tamsus laikotarpis baigėsi tik jaunėliui broliui Oliveriui paprašius jos pagalbos. Aurora išgelbėjo brolio draugą Reuben ir šiam suteikė stogą virš galvos. Kelių savaičių bėgyje, jį oficialiai įsivaikino. Nuo tos akimirkos į Reuben žiūrėjo kaip į brolį, ne kaip į vaiką. Vėliau, į merginos gyvenimą užklydo Jonathan, kuris ją privertė susiprotėti apie žalingus įpročius ir tai, kad jie kenkia jos sveikatai. Atrodė, jog viskas gyvenime susitvarkė, tačiau Beaumontų šeimą pavijo dar vieną prakeiksmo pasekmė. Auroros brolis-dvynys Damianas pateko į nelaimingą atsitikimą ir žuvo aviakatastrofoje. Mirus dvyniui, Klaudija ir vėl prarado kontrolę bei paslapčia ėmė vartoti ne vien alkoholį, bet ir narkotikus. Laiko klausimas ar Aurora sugebės išlaikyti savo chirurgės rezidentės poziciją ligoninėje.
Aurora Claudia Beaumont
«18» Abigail ir Cameron sūnus. Nuo tada kai atsikėlė gyventi į Portlandą, sunkiai kur pritapo, todėl susipažinęs mokykloje su Rehan, stengėsi su juo palaikyti itin tvirtą ryšį. Iš dalies visados bijojo likti vienas, todėl geriausias draugas tapo tvirtu ramsčiu gyvenime, padedant Evander siekti svajonių ir užsibrėžtų tikslų. Bėgant metams, graži draugystė tapo bene didžiausiu prioritetu iki kol paaugęs suvokė, jog ima į jį žvelgti kaip į kažką daugiau, nei draugą. Ilgą laiką marinęs jausmus, liko įskaudintas motinos naujienų, kuri pasakė apie Rehan įvaikinimą. Nors šiai motinos idėjai nepritarė, nedrįso tam prieštarauti ir noriai priėmė geriausią draugą į šeimą, bandydamas susitaikyti su faktu, jog niekada gyvenime negalės pasakyti apie savo jausmus įbroliui, kurie su kiekviena diena ir toliau augo. Visas stresas atstūgo tik tada, kuomet motina pareiškė apie naują įbrolio mokyklą ir tai, kad šie privalės mokytis atskirai. Net nesuprasdamas tokio motinos sprendimo, įjungė durnių ir pats pritarė, jog tai būtų į naudą jiems abiem, bandant atrasti save už šios draugystės ribų. Rehan persikėlus į kitą mokyklą, Evander liko vienui vienas. Gyvenimas mokykloje neilgai trukus virto pragaru, kuomet kiti vaikai pastebėję šį atstumtąjį ėmė iš jo tyčiotis, nevengiant jį gyvenimo tiesų pamokyti ir fizinio smurto pagalba. Pastovus spaudimas mokykloje, vertė Evander bėgti iš pamokų ir laikytis kaip įmanoma didesnio atstumo nuo įstaigos, kurioje kiekviena diena prilygo pragarui. Praradęs viltį gyventi, netikėtai atrado motinos asmeninio baro privalumus, kurie padėjo pabėgti nuo niūrios realybės. Ėmęs gerti itin daug ir dideliais kiekiais, vaikinas pasikeičia, imdamas vengti bendravimo ne tik su motina, bet ir įbroliu.
Evander Theo Marlow
«23/3000+» Adrianos brolis, Quinn dvynys. Priešingai nei sesuo - dvynė, nuo pat mažų dienų buvo tikras blogio įsikūnijimas. Daugelis deivių klano atstovų kartodavo, jog šis sūnus Bourbonų šeimai atneš tik negandas. Svetimų žmonių požiūris įsišaknijo angelo širdyje, todėl paaugęs atsiskyrė nuo šeimos ir kategoriškai atsisakė dalyvauti Šventajame Kare. Išvarytas paties Setto iš deivių karalystės, Akshan nusprendė sutelkti visą savo dėmesį į kerštą. Kerštą ne tik rasės lyderiui, bet ir savo seserims, kurios leido šiam ištrėmimui įvykti. Akshan slapčia prisijungė prie demonų klano ir tapo pavaldus Blake, kuris pažadėjo šį paversti demonu vos pasibaigs karas. Jo dėka, demonai ilgus metus turėjo pranašumą. Tai, jog išdavė slaptas deivių lokacijas, niekada negraužė angelo širdies. Jam vargiai rūpėjo rasė, iš kurios buvo kilęs. Karui įpusėjus, buvo įsitikinęs, kad neilgai trukus sulauks pažado ištesėjimo iš Blake, iki kol jo nepasiekė žinios apie relikvijos galimybę, kurios dėka ant šio žemės paviršiaus neliktų nei vieno demono. Nusprendęs nerizikuoti, Akshan pabėgo į žmonių klano karalystę, kur tris tūkstančius metų jautėsi it vienas galingiausių ir svarbiausių asmenų, vaikščiojančių žeme. Bourbon net nenutuokia, jog įvyko perversmas bei iš tremties pabėgo ne vien demonų klanas, bet ir jo gentainiai.
Akshan Riven Bourbon
«24» Akshan ir Quinn sesuo. Nuo mažumos buvo versta ignoruoti brolį, bei pavyzdžio semtis iš vyresnėlės sesers. Jos asmeniniu mokytoju tapo pats lyderio brolis Dominykas, kuris merginą išmokė ne tik kovos meno pagrindų, tačiau privertė pasaulyje įžvelgti kiek daugiau nei juoda ir balta. Pasidavusi silpnybės akimirkai, Adrianna į širdį įsileido mentorių. Jų santykiams būtų prieštaravęs visas klanas, tačiau tai netrukdė jiems mėgautis vienas kito kompanija. Ypač, kuomet deivių klanas buvo sukurtas pačios Aukščiausiosios Dievybės, apdovanojant skirtingas deivių klano šeimas vaikais, bei ateities kariais. Augdama buvo išmokyta tarnauti deivių klanui, nepaisant to, ko iš jos būtų reikalaujama. Tačiau niekada tam nejautė tokios didžios aistros ir sunkiai suprato Quinn atsidavimą rasei, kuri apart 'ačiū', už jos žygdarbius daugiau nieko nepasakydavo. Todėl slapčia, Adrianna nuo pat ištrėmimo persekiojo savo brolį. Ji žinojo apie Akshan bendradarbiavimą su demonais ir tai, jog tai galėtų atnešti deivių klanui galą. Tačiau ji visados mėgindavo save įtikinti, jog tai tėra fazė, kurią perlipęs, Akshan grįš į Bourbonų šeimą. Būtent ji pasirūpino, jog brolį pasiektų žinios apie demonų ištrėmimą ir relikviją, kurios dėka jo neliktų. Įsitikinusi, jog šis saugiai paliko Šventojo karo zoną, Adrianna savo dėmesį sutelkė į sesers užgaidas. Išgirdusi jos prašymą padėti Setto broliui, net nesuabejojusi ištiesė pagalbos ranką, už kurią buvo skaudžiai nubausta ir ištremta su seserimi į požemių karalystę. Ši išdavystė sudaužė Adriannos širdį ir aptemdė protą pakankamai, jog nepasiduotų Hwango manipuliacijoms. Ištrūkusi į laisvę, deivė pasižadėjo sau, jog padarys viską, kad užtikrintų mentoriaus pražūtį. Trys tūkstančiai metų kankinimų, privertė ją pasikeisti ir priešingai nei sesers, šios mentalitetas vargiai buvo paveiktas, kuomet visas dėmesys buvo apsistojęs ties Dominyku ir jo išdavyste.
Adrianna Demi Borboun
«28/3000+» Teganas buvo įdomus. Nei labai už dievybes, nei stengėsi joms pagalius į ratus kišti. Jei reikėdavo kažką šluoti kovos lauke, jis ieškodavo būdų kaip tai padaryti kaip įmanoma greičiau ir kad reikėtų kuo mažiau terliotis. Jis buvo atradėjas, mokslininkas, psichologas, metraštininkas ir itin charizmatiška bei gera asmenybė, ar bent jau jis taip prisistatytų. Šventojo karo aušroje vyras sekė kiekvieną judesį visose besiburiančiose barikadų pusėse, ne kartą ėjo ne pjauti, o derėtis, nuo demonų vos išnešė sveiką kailį. Jis ištiesdavo ranką, o kai į šią norėdavo kąsti, jis nunešdavo jiems galvas pačiu greičiausiu ir patogiausiu būdu. Ir niekada nenusvilo. Vyrui sekėsi ir jis antrų šansų niekada nedalino. Šventajam karui palikus stotį angelui nori, nenori teko įsitraukti smarkiau. Nekeista, kad noru nedegantis, bet pareigą atliekantis rasės atstovas labiau speitėsi ir prižiūrėjo tuos, artimesnius sielai. Sakytum, buvo nelaimėlių palydovas, o gal pats buvo jų nelaimių magnetas. Ėmęsis karo lauke prižiūrėti ir ginti Octavia, vieną kartą nesugebėjo jos apginti, kai ją nusitempė hibridas ir net ne per garbingą kovą, kokią vyras galbūt pateisintų. Pasitelkęs į pagalbą Ernestą ėmėsi naršyti bet kokio pėdsako ir nepasidavė visą ilgą laiką, kol jos nebuvo. Radęs pėdsakus subūrė kelias dievybes ir šturmavus tų padugnių buveinę išlaisvino merginą. Netruko pastebėti, kad jie abu pavėlavo. Jos keisti protrūkiai, neaiškūs veiksmai kovos lauke buvo regimi visiems, kas nebuvo aklas. Vedinas nedidelės kaltės ir neaiškaus prielankumo jai, jis atkabindavo Octavios rankas nuo Seto ar kieno nors kito kaklo, kai šioji susimaišius bandydavo prismaugti saviškį. Arba lengvai stumtelėdavo, jei ji imdavo mosuoti kumščiais į orą, kad pasiektų savo taikinį. Apžiūrėdavo visas jos žaizdas ir jomis pasirūpindavo. Octavia buvo vienintelė, kuri galėjo suklysti kad ir tūkstantį kartų ir jis duotų jai dar ir dar vieną šansą. Tik jai. Kai galvojo, kad jo magnetizmas išbluko, per kito mūšio įkarštį kažkas išnešė jo itin gerą draugą Ernestą. Tas irgi grįžo lengvai neaiškus, tad turėjo šiek tiek apsimesti slauge. Taip ir būtų ėję jo dienos, menkinant kvailus būdus žudyti, rūpinantis draugais, kuriuos galėjai pavadinti nelaimėliais, jei ne skolų mokėjimas. Net ir per daug nesuinteresuotas jis pasiaukojo Šventojo Karo pabaigoje ir atgimė nauju, bet iš tikro lygiai tokiu pačiu. Išnagrinėjęs naujausiąjį amžių dar nežino ar šis jam patinka, bet antroji mintis buvo susirasti Octavia.
Tegan Orion Howbert
«26/3000+» Prieš tris tūkstančius metų, buvo ištikimiausias Minwoo pasekėjas, kuris į angelą neretai žvelgdavo it į didžiausią autoritetą gyvenime. Bendrauti su juo pradėjo vedinas tikslo išmokti visko. Songmin niekada nesibaidė mokytojo žiaurumo ir pats stengėsi būti toks pats negailestingas ir bejausmis kaip jis. Nors turėtas ryšys artimas nei vienam iš jų nebuvo, Park itin džiaugėsi gyvenime turėdamas angelą, kuriam galėdavo išsipasakoti ir pasiūlyti alternatyvų, kurios ne visai atitikdavo Seto standartus. Neretai gavęs leidimą veikti pavojingesniais būdais, rizikuodavo savo paties gyvybe, nešdamas deivių klanui sėkmę ir pergales pavienėse dvikovose. Tik Minwoo nusitaikius į Akshan, pats prisijungė prie Seto, panirdamas į Šventojo Karo įkarštį, kurio metu paaukojo savo fizinį kūną ir kartu su likusiais angelais pradingo nuo šio žemės paviršiaus. Tik po trijų tūkstančių metų, nutrūkus relikvijai, įsikūnijo į žymaus fotografo kūną, kurį per kelis mėnesius perėmė ir tapo teisėtu jo valdytoju. Pasivogęs fotografo prisiminimus, tęsė jo veiklą žmonių klano pasaulyje, slapčia imdamas ieškoti gentainių. Po daugybės metų Songmin pasiryžęs užbaigti tai, ko jų klanas nepajėgė padaryti prieš tris tūkstančius metų. Svajodamas apie dar vieną karą, pasineria į Seto ir Minwoo paieškas, norėdamas pagaliau visam laikui sunaikinti demonus nuo šios žemės paviršiaus.
Songmin Park
«26/3000+»Senkō malonės sergėtojas. Setto dešinioji ranka. Minwoo - elitinis deivių klano karys. Negailestingas ir nesuteikiantis antrų šansų jokiam nusižengėliui. Nuo pat Šventojo Karo pradžios, vadovavo didžiajai daliai klano armijų ir priešinosi kiekvienam demonų išpuoliui. Atsakingai žiūrintis į gentainius, rūpinosi kiekvieno iš jų gerovę, neleisdamas nusižengti nuo seno nusistovėjusioms taisyklėms. Priešingai nei daugelis, nepripažino draugysčių su kitomis rasėmis ir kategoriškai atsisakė su jomis palaikyti glaudų ryšį, visą dėmesį sutelkiant į deivių klaną. Neblaškomas pašalinių pagundų, visada sprendimus priėmė šaltu protu. Šventojo Karo pabaigoje, paskutinis vyro taikinys buvo deivių klano išdavikas - Akshan. Neketindamas jam leisti maištauti, Minwoo ilgus metus jį medžiojo, norėdamas atimti angelo gyvybę ir taip dar sykį parodyti klanui, kad nusižengimas taisyklėmis yra baudžiamas mirtimi, nepaisant to, kokios rasės dalis esi. Tačiau Seung vis dažniau blaškė netikėtai pasirodanti Adriana, kuri maldavusi leisti jai nužudyti savo pačios brolį, apgudravo Minwoo ir privertė jį išsiblaškyti pakankamai, kad Akshan turėtų laiko pabėgti į žmonių klano pasaulį su sesers pagalba. Trims tūkstančiams metų praradęs savo fizinę išvaizdą, po relikvijos nutraukimo įsikūnijo į merdinčio, jauno verslininko kūną. Minwoo neprireikė nei savaitės, jog laimėtų psichologinę dvikovą prieš nevykusį žmogelį. Nusprendęs laiko nešvaistyti vėjais, įsitrina tarp žmonių, planuodamas surasti čia besisukiojančius Akshan ir Adrianą, bei juos abu nužudyti, taip išpildant jau tris tūkstančius metų brandintą kerštą.
Minwoo Haeil Seung
«23/3000+» Ryong niekada per daug neprijautė deivių klanui, nematydamas reikalo aukoti savo paties gyvybės dėl vietos po saule. Angelas dažnai ieškodavo būdų kaip nusiplauti nuo atsakomybės, pasirenkant lengvesnes misijas, kurios nereikalautų didelio krūvio ir pastangų iš jo paties norint sulaukti rytojaus. Tokį jo elgesį pastebėjo ne vienas gentainis, bet niekas per daug nesikišo, dažniausiai nurašant Won lyg kažką, su kuo nebūtų verta veltis į diskusijas. Ilgus metus tinginiavęs, sugebėjo patraukti ir rasės lyderio dėmesį, todėl norėdamas apgudrauti ir jį, teikėsi paslampinėti, imant sekti jo brolį, kuris neretai kažkur ,,pradingdavo", be jokių paaiškinimų. Ėmęs persekioti Dominyką ir išgirdęs jo kalbas, sudūrė galą su galu, išsiaiškindamas apie jo unikalų gebėjimą, apie kurį žinoti negalėjo niekas kitas. Supratęs, kad Dominykas yra jo kelias į laisvę, ėmė šį šantažuoti, todėl nesunkiai susirado stiprų stogą, kuris pastoviai patikindavo, kad Ryong leidžia laiką su juo, nuosekliai vykdydamas kiekvieną jo užgaida. Šventojo Karo metu nenoromis atidavęs fizinį kūną vardan demonų išnaikinimo, po trijų tūkstančių metų netikėtai grįžo į žemę, įsikūnydamas į psichiatrinės darbuotojo kūną. Likimui iškrėtus pokštą, Ryong gavo galimybę dirbti elitinėje psichiatrinėje, kurioje buvo vykdomi eksperimentai su žmonėmis. Pagaliau atradęs gyvenimo pašaukimą, noriai prisidėjo prie Ambrose kankinimų, pražudant psichiškai nestabilų vyruką, kurio mirtis itin maloniai nugulė širdyje. Tęsęs šį purviną darbą, Won užsimanė sėkmę išbandyti ir savo paties rasėje, ketindamas surasti Dominyką ir šantažu išsiskinti visiškai nepelnytą angelų klano lyderystę.
Ryong Il-Sung Won
«24» Asunos brolis. Visą gyvenimą buvo labai keistas vaikas ir daug draugų neturėjo. Visi į jį žiūrėdavo kaip į visišką keistuoli su kuriuo nebūtumei norėjęs turėti nieko bendro. Sklandė gandai, kad Ambrose gaudo gyvūnus ir juos kankina savo namo rūsyje, bet niekas taip ir neišsiaiškino ar tai tikrai tiesa, ar kažkas tiesiog sukūrė pasaką, kad įvestų šiek tiek dramos į mokyklos gyvenimą. Ambrose nebuvo labai kalbus nei su artimaisiais, nei apskritai su aplinkiniais žmonėmis, kurie bandydavo su juo kalbėti. Gyveno savo pasaulėlyje ir nesirūpino tuo, kas vyksta aplink. Vienintelė išimtis - vyresnė sesuo Asuna, kuri iki netikėtai įvykusių posūkių buvo jo asmeninis ramstis. Asunai atsiribojus dėl prastos sveikatos, liko vienas, todėl su kiekviena diena jautė, jog vidinis balsas ima reikalauti kažko, kas priverstų jį nors trumpam pamiršti dėmesio stoką iš šeimos. Net to nenorėdamas, ėmė domėtis keistais dalykais - grobė merginas bei jas vertė viena kitą žaloti, kai pats viską stebėdavo it kokį spektaklį iš šono. Vieną vakarą tą vaizdą aptikę tėvai per ilgai nedvejodami įkišo sūnų į psichiatrinę ligoninę, kurioje Elias ilgus metus buvo bandomasis triušis ant kurio buvo atliekami įvairūs, dar neišbandyti gydymo metodai, o tai galiausiai ir privedė prie Ambrose mirties. Greičiausiai taip ir būtų miręs, jei ne angelas įsikūnijęs į mirštančiojo vaikino kūną. Išgyvenęs tik sesers vaizdinių dėka ir noru būti šalia jos ir rūpintis ja laimėjo kovą prieš angelą tūnantį jo viduje. O iškart po išgyvenimo susipažino su Daniel, kuris buvo gydomas toje pačioje psichiatrine ir iš kurios planavo pabėgti. Net nedvejodamas dėl pabėgimo prisijungė prie vaikino ir iš psicihaitrinės pabėgo kartu su juo. Dabar pagrindinis Ambrose tikslas - atkeršyti jį į psichiatrinę uždariusiems tėvams, bei susirasti seserį ir ja pasirūpinti, norint užgydyti praeities žaizdas ir pasikeisti, pradedant naują gyvenimo etapą.
Ambrose Dawson
«21/3000+»Taiyō malonės sergėtojas. Pavojingiausias deivių klano atstovas, nuo kurio rankos krito tūkstančiai demonų. Nuo mažens buvo mokytas žudyti ir nejusti nei lašo gailesčio, todėl nebijodamas mirti, kišdavosi net ir į pavojingiausias situacijas. Dauguma manė, jog ilgainiui Myung perims deivių klano valdymą iš Setto, tačiau tokių tikslų angelas neturėjo. Mėgaudamasis žudymu, į diplomatiškus sprendimus nesikišo. Neretai nuspręsdavo už visą klaną ir nepabijodavo įpilti žibalo į ugnį, taip tik priverčiant nesantaiką tarp deivių ir demono klano sustiprėti. Kadaise turėjęs romaną su Aurora, šios išsižadėjo dar tą pačią akimirką, kuomet sužinojo apie jos bendradarbiavimą su Talon ir norą taikiai išspręsti Šventąjį Karą. Negalėdamas patikėti merginos naivumu, apie šios akibrokštus papasakojo Aukščiausiajai Dievybei, kuri su tuo susitvarkė, mainais Myung apdovanodama malone. Apie šią dovaną angelas niekam neprasitarė ir ilgą laiką nešiojosi ją paslaptyje. Nors neretai gailėjosi savo sprendimo išduoti Aurorą, unikalią galią mylėjo per daug, todėl leido sau tapti dar didesne žudymo mašiną, nei prieš tai. Neretai atrodė, jog tai - vienintelis būdas kaip gali užtildyti irzlias mintis apie savo neapgalvotą sprendimą. Karo pabaigoje, paaukojęs fizinę išvaizdą, ištrėmė demonus trims tūkstančiams metų į požemių karalystę. Tik relikvijai nutrūkus, įsikūnijo į savižudžio kūną, akimirksniu perimdamas visą jo kūno ir minčių valdymą. Nors per šitiek metų pasaulyje viskas apsivertė aukštyn kojomis, jaučia norą grįžti prie senų žudymo įpročių ir pasimėgauti svetimu krauju, puošiančiu jo rankas.
Myung Jae Kyoh
«23»Tâikai malonės sergėtoja. Naomi gimė ir užaugo Portlande. Nuo mažų dienų buvo drąsi ir kartu su draugais ieškojo nuotykių. Laikui bėgant, adrenalinas tapo pagrindiniu Grace varikliu. Merginos nelaimei, viena išvyka su kursiokais nesibaigė laimingai. Kuomet jaunuoliai į kalnus išbėgo slėptis, Naomi turėjo juos visus surasti. Beieškant draugų, Toussaint nuslydo nuo skardžio ir kalnu nusirideno žemyn. Per kalnus nuaidėjo garsus klyksmas iš Naomi gerklės, tačiau visi galvojo, jog ji juokaudama taip mėgina juos ištraukti iš slėptuvių. Dėka juntamų skausmo pančių, nebesugebėjo nieko padaryti ir prarado sąmonę. Merginos galūnės buvo lūžusios ir atrodė, jog tai yra jos gyvenimo pabaiga. Gulėdama paslika, ėmė jausti keista šilumą pasąmonėje. Keista energija perėmė visą jos kūną ir stiprūs sužalojimai pamažu tvarkėsi. Toussaint be proto pasisekė, nes į jos kūną įsiveržė dieviškoji siela, kuri jai suteikė naujų galių, tikėjimo ir stiprybės. Prabudusi net nenutuokė, jog šis incidentas visam laikui pakeis jos gyvenimą. Negalėdama to paaiškinti net pati sau, pabėgo ir nusprendė niekam nesirodyti, kol neišsiaiškins koks velnias su ja darosi.
Naomi Grace Toussaint
«27/3000+» Angelas visuomet buvo doras, garbingas ir be galo stiprus. Nuo pat laikų pradžios stengėsi sekti rasės dogmomis, kuitė pasaulio kraštus visose keturiose pusėse ieškodamas aukštesnio tikslo ar gilesnės prasmės. Rado. Rado kovos lauke, Seto dešinėje, praktiškai palaidojęs savo tikslingą ir gerą būdą. Kiekvienam mūšiui nuaidėjus ir jiems sveikiems, gyviems išėjus iš mūšio lauko, kaskart Setas kažkiek labiau pasitikėjo Ernestu ir patikėdavo jam vis daugiau paslapčių bei žinių apie pasaulį ir rases, kurios juos supo. Gaudavęs užduočių su buvusiąja aistra skrupulingai jas atlikdavo, mainais gaudamas dar kokį geresnį kąsnelį informacijos ar patogesnį priėjimą prie senovinių rankraščių ir prie kitokių šaltinių, tenkinančių jo smalsumą ir niekada nemirštantį norą surasti savo vietą ne kiek klane, bet apskritai pasaulyje. Vyras jau buvo gerokai įsisukęs savo paieškose ir net savotiškuose atradimuose, kai Šventasis Karas įsisiubavo taip, kaip jis nebuvo numatęs. Viename mūšio lauke jėgų persvara netikėtą akimirką susvyravo ir Ernestui bejėgiškai gulint, bandant sukaupti jėgas bent kažkiek išgyti, šį į kalnus nusitempė demonai. Jį kelias dienas kankinę padarai galiausiai trumpam turėjo atsitraukti dėl jam taip ir nežinomų priežasčių. Leisgyvis, nukankintas vyras miglotai prisiminė kaip sugebėjo išgyventi. Jam pagelbėjo fėja. Neatsiminęs nei kaip tiksliai ji atrodė, nei kuo vardu ar iš kur atėjo, jis buvo pagydytas ir nutemptas į saugią vietą paliktas gentainiams rasti. Visgi netrukus teko atiduoti savo būtį gerovės vardan, o vyras grįžo į žemę po gero laiko tarpo. Įsikūnijus prireikė keletos mėnesių, iki kol jis vėl pilnai, praktiškai naujoviškai, įsitvirtino pasaulyje. Per daug ilgai netrukęs susirado Setą. Iš dalies dėl to, kad jam patiko vyro draugija, iš kitos pusės tam, kad galbūt dar kažką naudingo išpeštų ir susikoncentravo ties tuo, ko nepabaigė prieš kelis tūkstantmečius. Išsiskaitęs apie fėjas viską, kas buvo įmanoma, jis ėmė jų ieškoti, tikintis, kad net ir po šitiek laiko sugebės surasti tą, kuri sugebėjo rasti žmogiškumo ir laiko jam pagydyti. Jis praktiškai maniakiškai naršė Amerikos platybes, ieškodamas žemės elementą valdančių fėjų dar neapsisprendęs ką būtent veiks, kai tokią suras. Persikėlus į Sietlą kažkaip nujautė, kad per ilgai netruks, nes visi ženklai rodė, kad jų judėjimo čia būta. Būdamas itin smalsus ir visai galvotas, vyrukas susikonstravo sau neblogą gyvenimą, kurį tik retsykiais nusmelkdavo tas pats vietos po saule ieškojimo troškimas, draugiškos kovos susitikus kitą angelą, po kojomis pasitaikiusių demonų kasdienis išnešimas it šiukšlių ryte ir, be abejo, fėjų studijavimas ir bandymas išsiaiškinti kur jas rasti.
Ernest Clarence Grun
«26/3000+»Octavia galėjai gana retai pamatyti viešumoje. Klane stengėsi per daug nesirodyti, juolab, ne per daugiausiai jos ten kas nors laukdavo. Labai dažnai mergina bene nuo mažumės klajodavo po stepes ir tiesiog žudydavo visus sutiktus padarus, kurie pagal jos mokymą nebuvo verti gyventi. Taip buvo iki tol, kol nepapuolė ant stipresnio raganiaus ir demono hibrido. Šaltojoje Šventojo Karo priešistorėje bet koks pačiuptas angelas buvo ganėtinai naudingas. Net jei niekas neketino merginą naudoti kaip derybų objektą, tai bent į valias kankino ir rengė egzorcizmus tiek, kad lengvai išvedė ją iš proto. Po daugel metų ji retsykiais pati sau nusišypsodavo dėl to, jog tiek iškentė, ištvėrė ir netgi išgyveno. Buvo išlaisvinta vieno angelų puolimo metu, pargabenta į saugią vietą atsigavo ir suprato, jog visa ši patirtis įdavė tai, ko ji niekada iki galo negebėdavo savyje atrasti - nejautros į dulkes paverčiant kitą būtybę. Octavia išsveiko ir ėmė aršiai treniruotis, neretai nuklysdama į Seto ir kitų angelų gretas, pradėdama lengvai kelti sparnus savo klane. Pakankamai greitai ji įvaldė bet kurią puolimo taktiką, o patekus į mūšio lauką visus pribaigdavo lengvai ir be menkiausios abejonės. Retsykiais puolimus sutrukdydavo patiriamos vizijos. Nors tuo metu jau moters kūnas kuo puikiausiai sugijo po ilgų kankinimų, prote visgi liko turbūt amžinas, nenusikratomas pėdsakas, tad kartais jau galėdavai matyti kaip ji muša nežinia ką arba bando nurauti galvą saviškiui. Ilgainiui būtent dėl to angelų tarpe jos buvo lengvai vengiama. Tačiau kad ir kaip bebūtų, ne jai vienai teko pasiaukoti Šventojo Karo metu. Ir, pasirodo, tai buvo geriausia, kas jai galėjo nutikti. Persikūnijant, esybė neatsinešė su savimi haliucinacijų, bet pasiliko absoliučiai visi koviniai įgūdžiai. Tad mielai apsistojusi Portlande moteris gana greitai susirado kelis gentainius, kai tik pajėgė juos rasti. Vis dar įsitikinusi, kad ne visiems lemta gyventi šioje žemėje, ji ne kartą buvo nusitaikiusi ir sėkmingai išvaliusi demonų gūžtas ir susitepusius, iškreiptus raganius. Iki galo nežinodama ar tiesiog nori kerštauti, ar nori taikos žemėje, bet kiekvieną dieną vis kapstosi link naujų taikinių, praktiškai ambicingai užkeldama savo išrinktųjų taikinių kartelę, galbūt iki galo nesuvokdama, kad persistengus ir per daug priartėjus prie saulės net ir ji gali nudegti savo sparnelius.
Octavia Kaia Bruun
«23» Aeros brolis, Agatos vyras. Nuo mažų dienų Gyeon buvo priverstas tapti savarankišku. Kadangi Tėvai linkėjo savo vaikui tik gero, jie dažnai būdavo išvykę į kitas šalis darbo reikalais. Gyeon prižiūrėdavo auklė, kuri jį palydėdavo į darželį, vėliau jį pasiimdavo, pamaitindavo ir palikdavo vieną namie. Cho Tėvus dažniausiai išvysdavo per šventes, o išpirkdami kaltę apipildavo Gyeon dovanomis. Viskas pasikeitė, kuomet po vienos kelionės Motina grįžo su naujagime Aera. Sužinojęs, jog turi sesutę - velniškai apsidžiaugė. Jau būdamas antroje klasėje pareiškė, kad jam nebereikia auklės ir šis galįs prižiūrėti Aera pats. Tėvai tam neprieštaravo, o Gyeon sugebėjo ne vien užauginti sesę, bet ir jai suteikti šeimos šilumą, kurios Tėvai niekada negalėjo pasiūlyti. Gyeon susirado darbą vos sulaukęs šešiolikos, todėl neretai palikdavo seserį saugoti geriausiam draugui Minjun. Vieną vakarą, palikęs darbovietę ir užrakinęs pastatą, Cho nusprendė stabtelti greito maisto užkandinėje ir paimti vakarienę. Pakeliui jis užkliuvo vietiniams amerikiečiams-rasistams, kurie vaikiną nusitempė į skersgatvį bei ten jį suspardė ir paliko merdėti. Atrodė, jog Gyeon istorija taip ir turėjo baigtis, tačiau į vaikino kūną įsikūnijo viena iš daugelio deivių klano sielų, kuri vaikinui suteikė vilčių kovoti už savo gyvybę. Vienintelis dalykas, kuris tą vakarą sukosi jo galvoje - negaliu palikti jaunėlės sesės vienos. Dar ne dabar. Suėmęs save į rankas, išvydo savo kūną skęstantį ryškioje šviesoje, kuri vertė maloniu šiurpuliukus bėgti išilgai kūno. Gyeon tą vakarą sugebėjo užgydyti visus fizinius sužalojimus ir taip suprato, jog yra kažkas daugiau nei žmogus.
Gyeon Cho
«24» Whitlock'o motina mirė jį gimdydama. Dėl Motinos mirties Ethan nuo mažų dienų kaltino Tėvas. Visada jautėsi nesuprastas ir nemylimas, todėl paaugęs stengėsi mažai laiko praleisti namuose. Dažniausiai laiką praleisdavo geriausios draugės Alexis namuose, su kuria būdamas galėjo pamiršti visus Tėvo šūkavimus. Net ir draugės Mama žinojo Ethano situaciją ir neretai jam leisdavo pernakvoti pas Alex, bei visada jį aprūpindavo sočiais pusryčiais ir vakariene. Kuomet šis perkopė šešioliktą gimtadienį, Tėvas jį įdarbino į savo autoservisą prieš pačio Ethano valią. Ten vaikinas privalėjo arti, o atlyginimas niekada nepasiekdavo jo rankų. Iki pilnametystės, Tėvas neretai keldavo prieš sūnų ranką, todėl įpjovimo randų nuo peilio geležtės galima įmatyti ir iki šių dienų. Viskas pablogėjo, kuomet neiškentusi tokios Ethano būklės įsikišo Alexis. Nors draugė linkėjo tik gero, tačiau Tėvas nepabūgo pamokyti ir pačios merginos, jog jai nevalia kištis į Whitlock'ų reikalus. Ilgai nedvejojęs, išsitraukė ginklą ir peršovė jos petį. Tą akimirka, Ethanui sustojo visas pasaulis. Jis suvokė, jog sužeista draugė jam yra kur kas daugiau, nei vien draugė. Būtent todėl išvydęs nuskriausta Alex pratrūko ir šią puolė ginti, bei sulaukė šūvio į paširdžius. Vieną šūvį sekė dar virtinė smūgių, kas privertė Ethaną pasliką gulėti ant šalto žemės grindinio. Galėjo prisiekti matęs šviesą tunelio gale. Tą vakarą kantrybė trūko ir Whitlock'o Tėvui, todėl praradęs sveiką protą - persišovė sau smegenis. Tačiau Ethan nenumirė neeilinio stebuklo dėka. Į leisgyvį jo kūną įsikūnijo dieviškoji siela, kuri išgydė vaikino žaizdas, jog šis gautų antrą šansą gyventi. Apimtas nerimo, naujų galių dėka, sugebėjo pagydyti ir merdinčią Alexis. Apie naujai turimą galių kiekį nesuvokia net pats Ethan, todėl su Alex nusprendė kartu išsiaiškinti kas po velniais jam yra ir kaip šis sugebėjo išgyventi bei išgydyti tokius rimtus sužalojimus. Deja vietoj to, kad aiškintusi, kas jam nutiko gana lengvai nutolo nuo geriausios draugės ir pasinėrė į alkoholio liūną iš kurio deja nebesugebėjo išlipti labai lengvai leisdamas angelui užvaldyti jo kūną tikrajam Ethanui žūstant.
Ethan Whitlock
«19» Freddy augo su teta, kuri niekada nei jį mylėjo, nei jo norėjo savo gyvenime ir net nesikuklino jam vis priminti, kad jis čia niekam nereikalingas ir kad gyvenime yra tik našta. Atsitiktinai išgirdusi kaip Freddy telefonu kažkam prisipažįsta, kad yra homoseksualus į kambarį įsiveržusi išvadino ji iškrypėliu ir sukrovusi daiktus išsiuntė jį į internatinę mokyklą tikėdamasi, kad šią "ligą" sugebės išmušti griežtas auklėjimas mokykloje, tuo pačiu nusimesdama naštą sau nuo pečių. Buvo sutarta, kad Crawford neturės galimybės į namus grįžti per jokias šventes ir iš internato išeis tik tuomet, kai baigs mokyklą. Freddy stengėsi būti kuo pavyzdingesnis mokinys, tačiau nuolatos jautėsi provokuojamas aplinkinių, to pasekoje begalę kartų turėjo bausmę atlikti rūsyje uždarytas apmąstymams sukurtoje vienutėje be maisto ir vandens. Internatinėje mokykloje susipažinęs su Andrew jautė, kad jis jo išsigelbėjimas, nes daugiau dėmesio buvo skiriama jam, kadangi pastarasis atrodė, kad specialiai provokuodavo mokyklos darbuotojus ir dėl to daug laiko praleisdavo rūsyje. Vos tik užgimus glaudesniam ryšiui su Andrew pastarasis pabėgo iš mokyklos, bet prieš tai sukirto rankomis su Freddy, kad grįš jo ir padės jam iš šitos vietos pabėgti. Tačiau nebegrįžo, o tuo tarpu Crawford mirė rūsyje po to, kai bandydamas pabėgti buvo sumuštas ir merdėdamas buvo įmestas į rūsį, kuriame galiausiai nuo sunkių sužalojimų mirė. Prieš mirtį į jo kūną įsikūnijusi angelo sielą neleido jam numirti. Nesuprasdamas, kas su juo vyksta angelui užvaldžius jo kūna sugebėjo pabėgti iš mokyklos. Dabar blaškosi nesuprasdamas, kas su juo negerai ir sunkiai susidorodamas su į jį įsikūnijusiu angelu.
DUK
