«29/3000+»Kūrėjas: Helias Deveroux. Augdama visados jautėsi prisirišusi prie Helias. Net jei brolis buvo keturiais metais jaunesnis, leidžiant kartu lauką to skirtumo niekados nejautė. Visados troško pažinti pasaulį, todėl net jei ir tėvai neleisdavo, slapčia kartu tempdavosi brolį už kaimo ribų, bandydama pažinti vis daugiau teritorijos. Kartą tėvams juos pagavus, prisiėmė visą atsakomybę ir nuplakta rykšte, pasižadėjo daugiau taip nesielgti. Jau kitą vakarą broliui paslaptingai dingus iš namų, nusispjovė į pažadą ir susikrovusi daiktus puolė jo ieškoti. Tik po kelių savaičių šį užtikusi besimaitinant žmogumi kiek toliau nuo jų gimtojo kaimelio, ne vietoje ir ne laiku įsikišo, tapdama pirmąją Helias sukurta vampyre. Po virsmo, turėtas ryšys su broliu tik dar sustiprėjo ir prasidėjus Šventajam Karui, nei dienai nepaliko brolio pašonės, saugodama jo užnugarį ir rūpindamasi, kad jie neužbaigtų amžinos egzistencijos anksčiau nei derėtų. Būtent tada Akali keliai susikirto su Michael, kuris mainais už išgyvenimą karo metu, pareikalavo didesnio vampyrų kiekio savo asmeniniam galių šaltiniui. Karo metu po ratais pastūmusi Christopherį, apgavystės būdų įvyliojo tiek save, tiek likusius vampyrus į Michaelio paruoštus spąstus, kurių pagalba dalis vampyrų rasės buvo ištremta į asmeninį raganiaus požemį, trijų tūkstančių metų kankinimams. Apie šį akibrokštą ir sandorį su Michaeliu nedrįso pasakyti net savo pačios broliui, todėl iki šių dienų saugo šią paslaptį, tikėdamasi, kad visa tai niekada neišlys į paviršių. Kartu su kitais vampyrais ištrūkusi į laisvę, suviliojo vietinį naujagimį demoną, kurio pagalba parūpino sau ir broliui stogą virš galvos bei puikų startą naujai gyvenimo pradžiai.
Akali Maeve Deveroux
«24/2»Kūrėjas: Soojin Yoon. Tą lemtingą dieną, prieš dvidešimt keturis metus, Woojin pasaulį išvydo ne vienas. Vos kelių minučių skirtumu, ligoninė prisipildė dviejų berniukų dvynių verksmo. Woojin, kartu su broliu Milo gimė raganių šeimoje, tad nieko keisto, jog nuo pat vaikystės, buvo mokomi lotynų kalbos, iš pradžių paprastų, nesunkiai perkandamų burtažodžių, vėliau ir kažko sudėtingesnio. Tik kol vienas brolis noriai viso to mokėsi, Roun iki širdies gelmių neapkentė buvimo raganiumi, viskas, ko berniukas norėjo, tai paprasto, normalaus žmogaus gyvenimo, kuriame, diena iš dienos nebūtų iš tavęs reikalaujama būti kažkuo. Bet nepaisant visko, Woojin šeima reiškė absoliučiai viską, apie jaunesnę seserį Mikasa, kurios užnugariu Woojin buvo visur ir visada, jau net ir kalbėti nereikėjo. Prieš dvejus metus, po nemenko konflikto su broliu ir kaip tyčia prieš kelias dienas įvykusiu skyrybų su kelis metus turėta mergina, Woojin susikrovęs kelis svarbiausius daiktus, sėdo į automobilį ir išvažiavo ten, kur mato akys. Mintis, pabėgti iš miesto bent kelioms dienoms, tiesiog pradingti, pravėdinti galvą ir susirinkti save į vietas. Tik tikslo Roun taip ir nepasiekė. Siaubinga avarija, kurios kaltininkas pabėgo iš įvykio vietos, o tamsiaplaukis taip ir liko merdėti apsivertusiame ir sumaitotame automobilyje prispaustomis kojomis. Didelis šansas, kad išgelbėtas medikų, būtų likęs luošas, o galbūt, gyvas net nebūtų pasiekęs ligoninės. Ir štai ties čia prasideda nauja istorija, visiškai atsitiktinai miškuose klaidžiojusi vampyrė Soojin, užuodusi kraujo kvapą, pasinaudojo Woojin alkio numalšinimui, išsigandusi, jog vaikiną nužudė, parsitempė jį į namus. Tik Woojin nemirė, po įvykusio virsmo, tamsiaplaukis pabudo tapęs vampyru.
Woojin Roun Yuuqi
«27/3»Kūrėjas: unknown. Gimė raganiaus ir pačios paprasčiausios moters porai. Broliui Haan bent jau pasisekė gimti sifonu, o štai Yami gimė.. žmogumi. Jokių galių, nieko. Kai kurie sakė, kad berniukas ypatingas būtent dėl to, kad priklausė žmonių rasei, kas buvo iš tiesų labai retas įvykis tokioms poroms. Visgi Hael nesijautė tokiu ypatingu ir pyko ant viso pasaulio, kuris nesuprato kaip labai vaikinas norėjo turėti galių. Visgi galiausiai vaikinui nusišypsojo laimė ir jam įkando vampyras, šį paversdamas vienu iš jų. Chul jau matė visą pasaulį po savo kojomis, o kur dar tai, kad galėjo padėti savo buvusiai merginai ir geriausiai draugei Soojin paversdamas ją vampyre. Tik tas žygdarbis atsisuko prieš jį, nes Yoon paprasčiausiai nutraukė bet kokį kontaktą su juo. Tuo tarpu vaikino kelyje pasipainiojo žavi demonė Yoojin, kuriai ne iš karto, tačiau užgimė šilti jausmai, kurie po truputį vis labiau į šoną stūmė pirmąją meilę.
Hael Yami Chul
«35/3000+»Kūrėjas: Christopher Deveroux. Frederikas visą gyvenimą alko. Nuo dvejų metų amžiaus, kai paleistuvė motina taip prie klubo ir nepasirišo neva būsimojo vyro, kuris jau net nebuvo Frederiko biologinis tėvas. Mažylį apkaišydavo šiaudais ir paleisdavo į vietinį kampą duonos kriaukšlių rinkti. Badavo jis ir augdamas toliau. Praeiviai ir prašalaičiai dažniausiai jį žalodavo, ūkininkų žmonos duodavo po šviežiai iškeptos bandelės gabalą, o motina koneveikdavo. Dar kiek ūgtelėjęs jis išmoko prasimanyti pinigų deklamuodamas nugirstas ir išgalvotas eiles, šokdamas ir dainuodamas. Gavęs geresnio maisto gabalėlį paslėpdavo šiene ir motinai neketindavo nė rodyti. Iki kol šioji nesugalvojo į tvartą vestis savo naujųjų būsimųjų vyrų ir ten rado užslėptą Linuso turtą. Gerai apdaužiusi vaikį iki mėlynumo toliau nuėjo smagintis, o mažasis tą dieną pats sau prisiekė, kad iš to chaoso dings. Metai bėgo, niekas per daug nesikeitė iki kol į netoliese esantį miestelį užsuko Frederikas. Gerokai susimušęs su ten buvusiais ūkininkų vaikigaliais, Frederikas liko be danties ir vidury aikštės pilant lietui. Tą vakarą jis ir susipažino su Christopher, kuris sakėsi parodysiantis jam kitokį gyvenimo kelią. Vyras jau nebetikėjo tokiais niekiniais paistalais, nes žinojo, kad jam buvo lemta gyventi tik šitaip ir ne kitaip. Neilgai trukus parodė ne tik kitokį gyvenimo kelią, bet buvimą kita gyvybe, paversdamas vyrą. Atradęs naująsias savo jėgas ir pajutęs kiek daug galimybių dabar jis turi, pirmas dalykas, kurį su malonumu Frederikas padarė, tai grįžo namo ir pribaigė motiną. Tuomet kurį laiką dar keliavo su Christopher, šiek tiek iš jo mokėsi, gaudė žinias apie kitas rases ir suvokė, kad norint vampyrus išlaikyti per tokią mėsmalę, reikia didesnės armijos ir daugiau tam pasiryžusių asmenų. Christopher jis toli gražu negarbino, vargu ar mokėtų kažką panašaus, bet jautėsi jam dėkingas. Vyro gyvenimas tikrai pasikeitė po to, kai su juo susipažino. Pradėjęs rinkti nedideles, bet savas naujų vampyrų gretas buvo pagautas ir nutemptas į kalėjimą kartu su kitais. Jo naujagimiai - visi išpjauti, nes per stipiriai kovojo pakeliui. Supratęs, kad bent jau iki sučiumpamas elgėsi teisingai ir protingai, Frederikas visą likusį laiką sukaupė išgyvenimui ir savo plano tobulinimui. Tylomis prisiekė kerštą prieš raganius ir pirmas dalykas, kurį ištrūkęs padarė, tai susirado pirmąjį savo sekėją. Atrodė, kad viskas, ką tie tūkstantmečiai reiškė, tai tik menkutę pauzę nesustabdomame Frederiko gyvenimo vandenyne.
Frederick Linus Deveroux
«25/2»Kūrėjas: Frederick Deveroux. Bekas buvo pavyzdingas paskutinio kurso magistre studentas, kurį sėkmingai smaugė išsilavinimo skolos. Vaikinas senokai neteko šeimos, o paskutinė likusioji teta gyveno Pietų Karolinoje. Jeigu pradėjęs magistrą būtų išėjęs pėsčiomis, per porą metų būtų nuėjęs pas tetą. Didesnio kontako iš jos tikėtis jis negalėjo ir nelabai turėjo. Bekas gal ir užaugo neprastu vaiku, bet jo tėvai nebuvo itin puikūs. Juos lengviau būtų pavadinti aukščiausio laipsnio šunsnukiais, kurie nusibaigė tuomet, kai jų laikas seniai turėjo būti išsekęs. Daugumos nekenčiamos prieglaudos sistemos dėka Bekas užaugo pusiau padoriu žmogumi, skynė mokslo vaisius ir graužė skalsias paskolų šaknis. Vieną dieną supratęs, kad net jei ir parduotų abu inkstus, vis vien neišgyventų iki kito semestro ir suprato, kad turėjo eiti daryti tai, ką matė didžiąją savo gyvenimo dalį. Vaikis pardavė sielą už kilogramą ir ėjo stumdyti narkotikų. Viename akligatvyje, kuriame buvo sutartas susitikimas jis pamatė, kad papuolė į dar didesnę peklą, kai kažkoks iškrypėlis - kaip jam tada atrodė - valgė kitą žmogų. Vaikinas jau tepė slides, kai vampyras jį pasivijo ir iš aklo alkio vos nesudarkė ir jo taip pat. Paskutinę akimirką stabtelėjęs jis pakeitė vaikiną ir pasiėmė keliauti su savimi. Štai taip velniop nuėjo visas jo žmogiškasis gyvenimas, visos kančios ir išgyvenimai, lygiai taip pat ir paskola. Bekas vis dar pratinasi prie vampyro gyvenimo. Nors ir itin galvotas, niekaip nesuvokia kaip niekada nežinojo apie mitinių būtybių egzistenciją, nors dar ir turi daug ko išmokti apie jas. Kūrėjas kartais jį apšviečia, kartais ne, bet vaikinui ir pačiam labai patinka atrasti vampyro gyvenimo privalumus ir minusus savu kailiu.
Beck Jeremiah Deveroux
«32/3000+»Kūrėjas: Christopher Deveroux. Dimitri visą gyvenimą buvo ganėtinai valdingas, ieškojo pasekėjų, kad galėtų jaustis aukščiau jų, viršesnis ir galėtų jiems vadovauti. Net ir mokykloje turėjo savo ratą, kurio galva jautėsi, nors tai ir nusprendė pats. Todėl nenuostabu, kad tapęs vampyrų jautėsi kaip niekada savo kailyje, jautėsi geresnis ir galingesnis nei aplinkiniai. Patekęs į raganiaus asmeninį požemio kalėjimą ir pajutęs nutrūkusi ryšį su kūrėju stipriai kentėjo visus tuos metus būdamas ten. Po daugiau nei 3000 tūkstančių metų išėjęs į laisvę vis dar jautė didžiulį poreikį būti lyderiu, todėl įkūrė kulta, kurio lyderiu tapo. Savo iškalbingumu ir žavesiu į kultą viliojo žmones iš kurių didžioji dalis buvo moterų. Įtikino esant Dievą, kuriuo tikėdami žmonės priviliodavo jam aukas, kurios tapdavo Theo vakariene. Viena tokia išrinktaja tapo Rain, kurios pasirodymas kulto susitikime kažką suvirpino Dimitri viduje, todėl vietoj to, kad vakarienės metų ją nužudytų pirmą kartą iš tikrųjų su mergina pavakarieniavo leisdamas sau ją pažinti ir įkalbėdamas prisijungti prie jo kulto. Ir staiga vampyras, kurio galvoje sukdavosi tik kraujas, žmonių žudymas ir vadovavimas kultui ima laukti kulto susitikimu tam, kad ir vėl išvystų tamsiaplaukę merginą, kuri vienu savo pasirodymu sugebėjo pakerėti vampyrą.
Dimitri Théo Deveroux
«25/3000+»Kūrėjas: Christopher Deveroux. Dahlia gimė paprastoje ir darbščioje šeimoje, kuri gyveno mažame miestelyje. Jau nuo mažumės ji pasižymėjo drąsa ir noru išmėginti naujus dalykus. Jaunystėje Dahlia išgyveno šeimos tragediją, kai juos paliko tėvas. Tai buvo didelis smūgis jai ir jos motinai, kuri po tėvo mirties daugiau ir neatsitiesė. Vietoje to nusirito iki žemės dugno - kad pramaitintų šeimą ėmė pardavinėti savo vaikus malonumams tenkinti, pati ėmė gerti ir nuolat priekauštauti, kalbėdamasi su tėvu, kurio jau seniai nebuvo. Ganėtinai ilgai tvėrusi Dahlia vieną dieną suprato, kad daugiau nebegali. Kai ją eilinį kartą užspaudė niekuo neišsiskiriančio pašlemėko svoris, mergina sudaužė butelį ir perpjovė jam kaklą. Kiek susitvarkiusi ir pasigriebusi ką galėjo iškart spruko. Nukeliavusi kelias dienas pėsčiomis sugebėjo pasiekti kitą miestelį, kur trumpam prisiglaudė prieglaudoje. Ten vieną dieną pasirodė vampyras, kuris ją ir pavertė. Dahlia per ilgai su juo laiko neleido. Vietoj to atsidavė naujam savo gyvenimo etapui ir buvo įsitikinusi, kad šį ji nugyvens taip, kaip jai priklausė. Besiilgėdama tėvo malonės, paprasto gyvenimo apsupto meile moteris keliavo, kol rado prietaringą kaimelį. Nusprendusi jo iš savo pančių nepaleisti, kasdien stengėsi vis labiau įbauginti miestelėnus. Neilgai trukus ji kiekvieną savaitę gaudavo gardžių aukų jos garbei. Aišku, niekada pati aiškiai nepasirodydavo, tačiau paskalūnė iš jos buvo aukščiausio rango. Bėgant metams ji atrado kitas rases, kurios užklįsdavo su savais ketinimais. Savo įtaka moteris naudojosi kaip tik įmokėjo ir niekas jos nepasiekė. Pakankamai sužinojusi ir supratusi apie Šventąjį Karą nujautė, kad jai prireiks papildomos pagalbos. Dahlia ėmė versti vampyrus, su ketinimu pasiimti juos į savo gretas, kai ateis tinkamas metas. Klaidingai pasielgė juos paleidusi, kai po kurio laiko atėjo jos eilė keliauti į Michaelio kalėjimą. Požemiuose ji ne tik, kad nebuvo saugi, bet tapo dar nesaugesne vien dėl to, kad neišbaigė savo plano. Vienas paverstų vampyrų turėjo savo planų su ja atsiteisti ir Dahlia niekada nebūtų jam to leidusi, jei jos kūrėjas nebūtų žuvęs. Moteris jautėsi taip, lyg būtų netekusi dalies savęs. Ją išgelbėjęs vampyras išėjo iš pasaulio lygiai taip pat, kaip jos tėvas ir ateinantiems tūkstantmečiams moteris paprasčiausiai pasidavė. Vienu kankinimu daugiau ar mažiau, koks buvo skirtumas? Kai vampyrai pagaliau ištrūko, ji vis dar būdama tokia pati apsukri iškart pasitraukė kuo toliau. Moteris dar ne iki galo atsitiesusi stengėsi pasivyti praleistą laiką ir pagaliau nusikratyti skausmo, kurį jai atnešė visos netektys.
Dahlia Ella Deveroux
«24/2»Kūrėjas: Hael Yami Chul. Soojin gimusi žmonių šeimoje nuo pat vaikystės buvo plepli, judri ir laiminga. Niekada nesiskundė ir tikrai iki paskutiniųjų mėgavosi tuo ką jai suteikė gyvenimas. Buvo gera iki pat širdies gelmių ir visuomet linkusi padėti aplinkiniams. Ir nors mylėjo gyvenimą, gyvenimas ne taip jau stipriai mylėjo ją. Netikėtinai užklupusi liga kardinaliai pakeitė Soojin gyvenimą ir apvertė jį aukštyn kojomis. Ji atėmė visą turėtą džiaugsmą gyvenimui, privertė ją atsiriboti nuo aplinkinių ir užsidaryti savyje. Nebesugebėjo prisileisti net ir pačių artimiausių žmonių savo gyvenime nenorėdama paveikti jų savo nenumaldomai ir neišvengiamai artėjančia mirtimi. Būtent dėl tos pačios priežasties dar prieš atsiduriant ligoninėje, kur vėliau nugyveno ne vienerius metus, išsiskyrė ir su savo tuometine gyvenimo meile - Hael. Nuo dienos kuomet Soojin pirmą kartą atsidūrė ligoninėje jos gyvenimas buvo it amerikietiški kalneliai, vieną dieną mergina būtų galėjusi pabusti, būti žvali ir kalbėti valandų valandas, juoktis ir įsivaizduoti, kad ji visiškai sveika, kitą dieną ji galėdavo neištarti nei žodžio, o kažkam užėjus į jos palatą nusisukti, kad tik nereikėtų bendrauti. Tai buvo bene juodžiausias merginos gyvenimo laikotarpis pripildytas skausmo ir ašarų iki kol Yoon susitaikė su mintimi, kad kitaip nebus ir kad kažkokio kelio atgal, galėjimo išsisukti nuo artėjančios mirties nebuvo, todėl galiausiai nurimo ir susitaikė su faktu, kad net pati gali nežinoti, kuri diena gali būti paskutinė ir ar per pietus sumerktos akys bus atmerktos vakare. Prisikentėjusi pakankamai lemtingąją naktį ligoninės monitoriuose pasirodžius tiesiai linijai liudijančiai Soojin mirtį mergina iš tikrųjų nemirė, tą naktį ji gavo galimybę viską pradėti iš naujo, atversti naują gyvenimo lapą be ligų ir be nuolatinio skausmo. Tik pabudusi su nežmonišku ir nepaaiškinamu alkiu Soojin nesijautė laiminga, išgirsti paaiškinimai iš Hael dar labai ilgai sukosi jos galvoje nerasdami vietos, o merginai reikėjo daug laiko, kad susiprastu su mintimi, kad yra vampyrė. Priėmusi sunkiausią sprendimą savo gyvenime ir kartu su Hael pagalba suorganizavusi savo pačios laidotuves senąjį gyvenimą kartu su Hael paliko užnugaryje persikeldama į kitą miestą ir pradėdama naują gyvenimo etapą viena. Tik pastarasis nebuvo toks jau lengvas, kaip Yoon būtų galvojusi. Bemiegės naktys nesugebant susigyventi su labai aiškiai girdimais kaimynų žingsniais gretimuose namuose, nuolatinis kankinantis alkis ir dar daugybė nežinomų ir naujų dalykų Soojin lengvai varė iš proto. Ką jau kalbėti, kad neturėjo nieko šalia, nieko, kas galėtų jai padėti ir paaiškinti kaip elgtis. Nebegalėdama kentėti juntamo alkio prisivertė palikti namus ir net pati deramai nesuvokė kaip pačios kojos nuvedė ją į mišką, kuriame tikrai jautėsi daug geriau, nes nosies nekuteno aiškiai juntamas kraujo kvapas, todėl po netrumpo laiko, tai buvo savotiška atgaiva merginai iki kol neišgirdo smūgio, dūžių, labai aiškių skausmo sukeltų dejonių ir kraujo kvapo, kuris kartu su avarijos garsais pasiekė merginos nosį. Akimirksniu pasiekusi avarijos vietą ir ilgai negalvojusi bei vis dar nežmoniškai alkana vietoj to, kad iš tikrųjų pagelbėtų sunkiai sužalotam vaikinui, leido sau juo pasimaitinti. Tik net pati nesuvokė, jog nuo gyvybės ženklų nerodančio vaikino atsitraukė vos per anksti nenužudydama jo, o paversdama vampyru. Gerokai supanikavusi vaikiną parsitempė į savo namus net neįsivaizduodama, kaip tas vakaras pakeis vampyrės gyvenimą.
Soojin Yoon
«28/3000+»Kūrėjas: Alison Demetra Deveroux Christian gimė kilmingoje šeimoje, kuri norėdama išsilaikyti turėjo savo sūnui surasti tinkamą žmoną. Vaikinas negalėjo pasirinkti ar norėjo turėti kažką bendro su išrinktąja ar ne, todėl vos sulaukęs aštuoniolikos buvo priverstas vesti bent aštuoneriais metais už save vyresnę moterį, kuri buvo vienintelė itin turtingos šeimos paveldėtoja. Šioji niekaip nesusirasdavo tinkamo vyro, o jeigu ir susirasdavo vis jie mirdavo keistomis aplinkybėmis. Dion šeima tai puikiausiai žinojo, tačiau vis tiek nusprendė surizikuoti. Deveroux su ja išgyveno ilgiausiai, bene visą dešimtmetį iki kol jų namuose nebuvo įdarbinta jaunutė vergė. Christian žmona buvo įsitikinusi, jog jos vyras išdavinėja ją su ta mergina, todėl vienos vakarienės metu į jo vyną įpylė nuodų. Dion taip ir turėjo atsisveikinti su savo gyvenimu, tačiau galiausiai pasirodė, jog toji vergė iš tiesų buvo vampyrė. Ji ir išgelbėjo Christian nuo mirties. Jo gyvenimas po to buvo tarsi migla iki kol vyras neatsidūrė kalėjime, kuriame buvo kalinamas tris tūkstantmečius. Išleistas iš jo ir vėl gavo susitikti su savo kūrėja, kuri jam paliepė vesti žmonių klano moterį. Kadangi Christian negalėjo pasipriešinti kūrėjos nurodymui, turėjo dar kartą vesti prieš savo norą. Tik šįkart jis neketino savo gyvenimo paaukoti moteriai, kurios nemylėjo ir netgi negalėjo pakęsti. Vampyrui visuomet patiko istorija, todėl galiausiai jis tapo būtent šios dėstytoju universitete. Vieną vakarą lankydamasis vietiniame naktiniame klube permiegojo su jaunute mergina, kuri vėliau pasirodė esanti jo studentė. Dion niekaip negalėjo išmesti Annos iš savo galvos, net jeigu visuomet būdavo linkęs nebesusitikti su savo vienos nakties nuotykiais, tačiau ji buvo išimtis.
Christian Dion Deveroux
«23/3000+»Kūrėjas: Christopher Deveroux. Ines gimė daugiavaikėje šeimoje, kurioje buvo aštuoni vaikai, o tėvai užsiėmė ūkininkavimu, kad galėtų išlaikyti šeimą. Jos vaikystė buvo pilna darbo laukuose, rūpesčių dėl šeimos išlikimo ir mažai laiko sau. Ji augo kaip drąsi ir stipri mergaitė, turėjusi išmokti tvarkytis su iššūkiais, su kuriais susidurdavo visa šeima. Kai gerokai ūgtelėjo, Ines ėmė justi didelį troškimą išsilaisvinti iš tėvų primesto gyvenimo kelio ir rasti savo tikslą bei kelią. Ji nuolat svajojo apie tolimus kraštus ir pasaulio pažinimą, tačiau jos galimybės buvo stipriai ribotos. Iki kol vieną dieną į netoliese esantį kaimą užklydo paslaptingas ir patrauklus nepažįstamasis. Vargu ar mergina būtų supratusi, kad tai buvo vampyras, ieškantis vieno kito pasekėjo, todėl taip lengvai apsuko šiai galvą, pasakodamas apie tolimus kraštus. Nors Ines stengėsi išlikti atsargi, ji taip pat jautė, kad paslaptingas svečias yra ypatingas ir stebinantis. O šis įsitikinęs, kad ji visgi jam anksčiau ar vėliau pravers, merginą pakeitė. Ines turėjo išmokti priimti ir įsisavinti savo naujas jėgas. Tapusi vampyre ji bent jau iš dalies ėmė pildyti savo norus - ji ėmė keliauti po pasaulį, ieškoti nuotykių, savitos išminties ir naujų pažinčių. Pakeliui į kitą nuotykį ją ir sučiupo. Vos patekus į kalėjimą ji suprato, pajuto, jog jos kūrėjas buvo sunaikintas. Merginai, rodėsi, nieko neliko. Ines buvo ryžtinga ir atkakli asmenybė, todėl galiausiai suprato, jog privalo nepanikuoti. Ji stengėsi išlaikyti ramybę, nes puikiai žinojo, kad panika ir nerimas galėjo tik dar labiau ją paveikti ir susilpninti. Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį ji išmoko kalėjime, buvo pasitikėjimas savimi ir savo instinktais. Ji įgijo vidinės ramybės ir pasitikėjimo savo gebėjimais, kad galėtų įveikti bet kokį iššūkį. Iki to sekė ilgas ir kankinantis kelias. Mergina nieko nenorėjo, atrodė, viskas iš po kojų išslydo ten atsidūrus. Kad ir kaip stengėsi savomis jėgomis, rodėsi, to neužteko. Visą tą laiką jos pasitikėjimą savimi kurstė Tobijas - atlapaširdis ir geras vampyras. Nors nebebuvo naivi, Ines buvo įsitikinusi, kad jam turėjo baisiai nepasisekti, jog tokio būdo asmuo apskritai patapo vampyru. Jie nebuvo baisiai stiprūs ir visuomet turėjo kovoti už savo išlikimą, tad mainais ji stengėsi Tobiją saugoti kada tik galėjo. Ištrūkus iš kalėjimo moteris stengėsi pratintis prie naujos rutinos, tačiau niekas per daug neteikė džiaugsmo. Jai trūko to gėrio, kurį jai suteikdavo Tobijas, o kartu jai trūko to rūpesčio, kurį ji suteikė jam.
Ines Zelda Deveroux
«26/3000+»Kūrėjas: Dahlia Deveroux. Cassius gimė kilmingoje ir turtingoje šeimoje. Jau nuo vaikystės jis buvo ugdomas kaip būsimas šeimos paveldėtojas. Tėvai įdėjo visas pastangas, kad jis išmoktų dvarininkų etiketo, šeimos verslo valdymo ir diplomatijos meno. Cassius būdamas jaunas, rodydamas neįprastą sumanumą ir norą pažinti pasaulį, pradėjo domėtis mistiniais reiškiniais. Be abejo, tai neramino jo tėvus, kurie norėjo, kad jis laiką skirtų tik šeimos reikalams. Smalsumas iš dalies pražudė šią pelę. Cassius beieškodamas nuotykių naiviai susekė vieną vampyrę, kuri tuo metu buvo apsistojusi viename iš gretimų kaimų. Jai ten buvo be galo patogu, o šis jaunas naivuolis paprasčiausiai ieškojo nuotykių. Apvedusi jį apie pirštą moteris dar gerokai su juo pasiterliojo, o galiausiai net pati save nustebindama iš tikrųjų pavertė jį vampyru. Vaikinui tai tuo metu atrodė didžiausias nuotykis, kokį jis galėjo patirti. Jis beveik kvailai džiaugėsi, iki kol pirmą kartą pajuto troškulį. Bėda buvo ta, kad Cassius be proto sunkiai su juo tvarkėsi. Išpjovęs kelis kaimus buvo įsitikinęs, kad jį į požemius įgrūdo būtent už tai, kad jis pritraukė per daug dėmesio. Tik vėliau suprato tiesą ir tupėdamas kalėjime išmoko apie gyvenimą daugiau, negu kol gyveno laisvėje. Cassius sulipdė save tokį, kokio norėjo - įžūlų, drąsų, kiek atokiau besilaikantį, ryžtingą ir sunkiai nuspėjamą. Ir taip stengdamasis išgyventi jis mėgo karts nuo karto pabandyti nurauti galvą Dahliai, kurią ištiko lygiai toks pat likimas, kai ir kiekvieną vampyrą - ji papuolė ten pat, kur Cassius. Vaikinas buvo smarkiai įsitikinęs, kad jai nei velnio nereikėjo nei jo žudyti, nei apskritai jo paversti vampyru. Jei ne ji, jo jaunatviškas smalsumas anksčiau ar vėliau būtų nuslopęs ir jis iš tikrųjų būtų grįžęs prie šeimos reikalų, susiradęs žmoną ir pratęsęs giminę. Paprastas, bet visai neprastas planas, kuris niekada netaps realybe. Labiausiai jį skaudino tai, kad ji jį pavertė vampyru ne dėl to, kad jis buvo jai ypatingas, kad buvo numylėtas ar išskirtinis, o dėl to, kad jai reikėjo paprasčiausių sargų. Jo rutiną sudarė kūrėjos kankinimas, paties kentėjimas ir pastangos ištverti iki kitos dienos. Kol galiausiai jie visi ištrūko. Po šitiek metų Cassius turbūt tik pirmą kartą savimi pilnai nepasitikėjo - vampyrui, mėgstančiam kontrolę visi pokyčiai aplink grąsino jos netekimu. Todėl jis susirado Tobiją - vienintelį vampyrą, kurį iš tikrųjų savotiškai pamėgo dar požemiuose ir kuris jam padėjo. Tikėdamas, kad galbūt padės ir dabar, jis pasiliko draugą šalia ir šįkart nutarė vieną dalyką - kad duos laiko Dahliai. Leis jai pasidžiaugti laisve, galbūt net pasirinkti kvailų avelių, kurios ją seks. Ir tada jis jai smogs.
Cassius Louis Deveroux
«29/3000+»Kūrėjas: Dahlia Deveroux. Tobijas buvo vadinamas kaip nuolat besišypsančios širdies žmogus, kuriam buvo lemta gyventi visiškai įprastą žmonių gyvenimą. Jis gimė ir užaugo meilės kupinoje šeimoje, turėjo nemažai draugų, buvo mylimas ir palaikomas savo artimųjų. Tobijas daug laiko praleido skaitydamas, keliaudamas ir atrasdamas pasaulį savo paties akimis. Jis turėjo daug svajonių ir visuomet siekė gauti tai, ko buvo užsibrėžęs, galbūt netgi pakeisti pasaulį į gerą. Viskas pasikeitė vieną naktį, kai bekeliaudamas su keliais draugais jis atsidūrė kaime, kuriame vyko neįprasti ritualai. Nors jie nenoromis įsitraukė į šią situaciją, tai buvo tarsi likimo spąstai, iš kurių jie nebeištrūko. Vieno ritualo metu kaimelio žmones, kartu ir Tobiją apsupo vampyrai, o kitą akimirką prasidėjo tikros skerdynės. Tik vėliau jis sužinojo, kad tai buvo netikėtumas. Dahlia pasakojo, kad taip neturėjo būti ir iš dalies apgailestavo dėl to, kas jam nutiko. Kai Tobiją paliko leisgyvį, tai ji pavertė jį vampyru. Vos jam spėjus pažinti naująjį pasaulį ir būdą gyventi, vampyrai pakliuvo į Michaelio kalėjimą. Ten jie praleido tūkstantmečius - jam tai atrodė kaip begalinis laikas, nes kartu vyras suvokė, kad pasaulis aplink jį keičiasi, kol jis liko tas pats. Vietoj to, kad panirtų į gilius kančios apmąstymus, Tobijas leido savo geriausiajai pusei pasireikšti - jis buvo charizmatiškas, atviras, atkaklus ir draugiškas. Kad ir kiek teko kentėti, vampyras bene savavališkai stengėsi, kad būtent gerosios jo savybės išliktų. Jis paprasčiausiai stengėsi iš blogiausios padėties pasisemti geriausių rezultatų ir jei buvo naudingas, stengėsi padėti. Ypatingai tiems, kuriems labiausiai to reikėjo. Požemiuose praleisto laiko metu Tobijas padėjo tiek Ines, tiek Cassius, tiek ir savo kūrėjai. Kad ir kokie priešingi su Cassiumi jie buvo, visgi sugebėjo tapti gerais draugais. Tačiau patikimiausiais draugais jie tapo tik prieš trejus metus, kai vampyrai pagaliau ištrūko į laisvę. Susitikę laisvėje, jie rado bendrą kalbą. Daugybė metų praleistų kalėjime sukūrė tarp jų stiprų ryšį, o vaikinai tapo neišskiriamais draugais. Dabar tiek vienas, tiek kitas stengiasi prisitaikyti prie naujųjų laikų ir atrasti savo vietą po saulę.
DUK
